Kaip jau rašėme, legendinė Sonkos Ausinės Rankelės asmenybė traukė menininkus, ja žavėjosi ir paprasti žmonės. Suprantama, jos biografija buvo puiki medžiaga ir filmų kūrėjams.
Filmai apie Sonką
Pirmasis filmas apie Sofiją Bliuvštein-Sonką Auksinę Rankelę buvo sukurtas dar nebyliojo kino laikais – 1915 metais. Šį filmą pastatė režisieriai Vladimiras Kasjanovas ir Jurijus Jurjevas. Sonką jame suvaidino Nina Hofman.
Didžiausio dėmesio sulaukė 2007 metais rusų kino dramaturgo ir režisieriaus Viktoro Merežko pradėtas kurti istorinis serialas „Sonka Auksinė Rankelė“. Antroji serialo dalis buvo nufilmuota 2010 metais).
Šiame seriale V. Merežko suvaidino ir vieną iš daugybės herojų. Atskleisti kriminalinio gyvenimo subtilybes režisierius pakvietė puikius aktorius: Dmitrijų Nagijevą, Bogdaną Stupką, Iriną Alferovą, Olegą Basilašvilį.
Režisierius ilgai ieškojo, kas galėtų suvaidinti legendinę vagį ir aferistę. Mat reikėjo gražios jaunos aktorės, kuri sugebėtų įtikinamai įkūnyti heroję ir jaunystėje, ir 40 metų. Galop Sonkos Auksinės Rankelės vaidmuo buvo patikėtas pradedančiai aktorei, Sankt Peterburgo teatro akademijos absolventei Anastasijai Mikulčinai.
„Mane labai greitai patvirtino šiai rolei, – viename interviu sakė A. Mikulčina. – Iš pradžių labai apsidžiaugiau gautu vaidmeniu, tačiau artėjant filmavimui ėmiau vis labiau jaudintis. Mane gąsdino tai, kad apie šią legendinę moterį sklandė vien gandai ir legendos – mažai išlikę tikrų faktų. O juk tai ne eilinė kišenvagė.“
Iš tikrųjų – Sonka, nors ir gimusi skurdžioje šeimoje, buvo puikiai išsilavinusi: mokėjo 6 užsienio kalbas, puikiai grojo fortepijonu. Netgi tą Auksinės Rankelės pravardę ji gavo būtent dėl savo muzikinių sugebėjimų – gerokai anksčiau nei užkopė į nusikalstamo pasaulio olimpą. O ir nusikaltimus darė ypatingai – „vaduodama“ savo „klientus“ nuo brangenybių ir pinigų, ji tai darydavo išradingai, panaudodama daugybę triukų ir gudrybių.
Nukentėję nuo vagių
Seriale „Sonka Auksinė Rankelė“ vagių gudrybių neatskleista, nes jas be galo sunku nufilmuoti. Tačiau jame buvo panaudoti įvairūs kino triukai.
Serialas buvo filmuojamas legendinės aferistės pamėgtoje Odesoje, taip pat Karelijoje, o daugiausia scenų buvo nufilmuota Sankt Peterburge, kuriame Sonka Auksinė Rankelė gyveno ilgiausiai. Įdomu tai, kad ir senosios Maskvos scenos nufilmuotos taip pat Peterburge.
„Senąją Maskvą galima rasti tik Piteryje! Įdomu buvo Karelijoje, kur filmavome katorgos vietą, – sakė V. Merežko. – Radome seną, visų užmirštą, bebaigiantį griūti kaimelį, pastatėme jame barakus ir apgyvendinome 50 žmonių...“
„Man sunkiausios buvo finalinės scenos, kai Sonka nutaria susitikti su dukterimis, o šios jos atsisako, – prisiminė A. Mikulčina. – Aš neturiu savo vaikų, nesu patyrusi artimųjų išdavystės, tad buvo sunku perteikti emocijas.“
„Statant serialą labai daug ko išmokau, pasikeitė požiūris į gyvenimą. Mane dabar sunku apgauti. Befilmuojant konsultavausi su keletu kriminalistų ir kriminalinio pasaulio atstovų. Jie netgi man pažadėjo minkštesnį gultą kalėjime, jei kartais ten papulčiau“, – juokėsi V. Merežko.
Beje, tiek režisierius, tiek A. Mikulčina yra nukentėję nuo nusikaltėlių. Iš aktorės vagys nudžiovė tik mobilųjį telefoną, o V. Merežko nukentėjo labiau: gelbėdamas neva į bėdą papuolusį draugą, paėmė iš banko gana solidų kreditą. O draugas su tais pinigais pradingo...
2010 metais pasirodė dokumentinis filmas „Sonka Auksinė Rankelė. Legendos pabaiga“. Filmo autoriai atskleidė epochą, kurioje susiformavo unikalios aferistės fenomenas. O panašių aferisčių tuo laiku būta ne vienos.
Avantiūristė Olga
XIX amžiaus pabaigoje–XX pradžioje per Europą vėl nusiritus nusikaltimų bangai, panašaus braižo aferos buvo priskiriamos Sonkai Auksinei Rankelei.
Kaip nustebo rusų pareigūnai, kai pasaulio spaudoje sumirgėjo pranešimai, jog vienoje valstybėje sugauta garsioji Auksinė Rankelė. Policijoje ji tvirtino esanti Sofija Bek, erchercogo žmona. Jos tapatybės taip ir nepavyko nustatyti, kadangi aferistė nuo pareigūnų paspruko.
Manoma, jog tai buvo Olga fon Štein. Tuo metu Sonka Auksinė Rankelė buvo tapusi kriminalinio pasaulio žvaigžde ir romantizuoti jos nuotykiai sklido iš lūpų į lūpas visoje Rusijoje. Tad visai nenuostabu, kad Olga fon Štein, kopijavusi Sonkos nusikaltimų braižą, vėliau buvo irgi praminta Auksinės Rankelės pravarde.
Olgos fon Štein pirmasis vyras buvo turtingas Sankt Peterburgo konservatorijos profesorius. Ši sukta moteris pardavinėjo garsių menininkų paveikslų padirbinius, klastojo ekspertų išvadas, prekiavo padirbtais deimantais, suko aferas hipodromuose. Kalbama, kad ji net sugebėjusi pavogti automobilį – tuo metu itin prabangų daiktą – ir užstatyti jį lombarde.
Daugelis Olgos fon Štein aferų baigdavosi nesėkme – ne kartą vyrui teko dengti didžiules išlaidas. Kai profesorius visiškai nuskurdo, Olga pabėgo pas meilužį.
1902 metais aferistė vėl ištekėjo. Šį kartą – už generolo. Nors turėjo įtakingų gerbėjų, jai vis tiek teko sėsti į teisiamųjų suolą. Jai buvo inkriminuojama apie 20 sukčiavimų stambiu mastu. Tačiau aferistės vyras pasirūpino, kad žmoną paleistų už užstatą, ir 1906 metų pabaigoje Olga, padedama advokatų, pabėgo į Jungtines Amerikos Valstijas. Šios šalies teisėsaugininkai greitai ją areštavo ir perdavė atgal į tėvynę. Čia Olga fon Štein buvo nuteista ir išsiųsta į katorgą.
Po pusantrų metų grįžusi į laisvę, Olga fon Štein vėl ėmėsi naujų aferų, ištekėjo dar kartą. 1915 metais ji buvo nuteista kalėti 5 metus, bet nuo kalėjimo ją išvadavo kilusi revoliucija.
Vėliau Olga fon Štein dar daugelį kartų buvo teisiama ir daugelį kartų dar tekėjo. Apie 1930-uosius metus sklandė gandai, kad ji ištekėjusi už Raudonosios armijos invalido ir turguje prekiavusi raugintais kopūstais. Kiti pasakojo, kad garsioji aferistė savo dienas baigusi Tolimuosiuose Rytuose, kur buvo išsiųsta už sukčiavimus.
Aniuta Zilberštein
Kišenvagė iš Sankt Peterburgo Ana Zilberštein iš pradžių turėjo pravardę Aniuta Ragana. Ilgus metus ji turguose ir geležinkelio stotyse tuštindavo prekeivių, pirkėjų ir keleivių kišenes, „priglausdavo“ jų pinigines.
Aniutos kaip kišenvagės gebėjimai atsiskleidė apie 1880-uosius metus. Gamta šią gražią moterį buvo apdovanojusi dar ir puikia reakcija, stipria nervų sistema, ilgais pirštais ir nepaprastu miklumu ir lankstumu. Aniuta ėmė lankytis operose ir operetėse, muziejuose ir įvairiose parodose – ten mikliai ištuštindavo svetimas kišenes. Per gana trumpą laiką ji sukaupė nemažai turto.
Greitai Sankt Peterburgo nusikaltėlių pasaulyje apie ją pasklido kalbos, o sekliams vien išgirdus Zilberštein pavardę imdavo niežėti delnai. Tris kartus buvo ją areštavę, bet turėjo paleisti, nes negalėdavo įrodyti padarius ją nusikaltimus. Netgi ir tuomet, kai ją nutverdavo su įkalčiais rankoje, Ana Zilberštein sugebėdavo nušveisti pavogtą daiktą tolyn ir iškelti tokią sceną, kad aplinkiniai visada puldavo „trapiai gražuolei“ į pagalbą.
Kartą vienas detektyvas sučiupo Aniutą su svetima pinigine rankoje. Nė kiek nesutrikusi, kišenvagė ėmė isteriškai šaukti: „Atiduok piniginę, bjaurybe! Gelbėkit – vagis!“ Akimirksniu seklys užlaužtomis rankomis buvo pargriautas ant žemės. Nepadėjo nė aiškinimas, jog tai jis pagavo užkietėjusią vagilę.
Taigi galiausiai Ana Zilberštein gavo Auksinės Rankelės pravardę – ši buvo įrašyta ir policijos nusikaltėlių kartotekoje.
Po kurio laiko Ana Zilberštein vis dėlto buvo aučiupta, nuteista ir pasiųsta į katorgą Sibire. Po keleto metų ji grįžo į gimtąjį Sankt Peterburgą nė kiek nepraradusi savo gebėjimų, tokia pat graži ir patraukli. Ji sugebėjo apsukti galvą jaunam turtingam aristokratui ir ištekėti už jo. Šitaip antroji Auksinė Rankelė „išėjo į užtarnautą poilsį“.
Šeimos laimė truko dešimt metų – XX amžiaus pradžioje Ana Zilberštein liko našle. Pusmetį pragedėjusi sutuoktinio, Aniuta vėl pasirodė viešumoje ir ėmėsi senojo amato. Daugelį tai nustebino: A. Zilberštein paveldėjo nemažus turtus, o ir pati turėjo santaupų, likusių nuo ankstesnės „veiklos“. Manoma, kad arba moteris taip gynėsi nuo vienatvės, arba jai tada atsinaujino liguistas potraukis vogti.
Tačiau Aniutos „kvalifikacija“ jau buvo nebe ta. 1902 metais ją areštavo policija. Apsirengusi juodai ir įsimaišiusi į laidotuvių procesiją, vagilė tuštino jos dalyvių kišenes. Aniutą nuteisė ir išsiuntė į Sibirą. Tolesnis jos likimas nežinomas.
Kitą sekmadienį portale „Balsas.lt“ – apie patologinę aistrą žudyti: Boni ir Klaido istorija.
Taip pat skaitykite:
Žymiausios pasaulio nusikaltėlės: ji didžiavosi, kad yra kilusi iš „blatnųjų“ (1)
Žymiausios pasaulio nusikaltėlės: Sonka – talentinga aktorė (2)
Žymiausios pasaulio nusikaltėlės: akla Sonkos meilė ir bandymai pabėgti (3)
