Atsisakiusi planų išieškoti skalūnų, vyriausybės akys po kurio laiko vėl nukrypo į Žygaičius. Redakcijos archyvo nuotrauka Galbūt sutapimas: tą pačią dieną, kai Tauragėje lankėsi aplinkos ministras susitikimo su žygaitiškiais metu kalbėjo apie numatomas lengvatas tiems, kurie „įsileis“ skalūnų žvalgytojus bei išgavėjus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV) pasiūlė patrauklias sąlygas tiek investuotojams, tiek savivaldybėms, kuriose vyks angliavandenilių išteklių žvalgyba ir gavyba. Tačiau Žygaičių bendruomenė šiais siūlymais nesižavi ir sako, kad visi šie pažadai tėra akių dūmimas.
Keičiami mokesčiai
„Vyriausybė siūlo keisti esamus ir nustatyti ekonomiškai pagrįstus mokesčius už Lietuvoje išgaunamus angliavandenilius, tarp jų ir už skalūnų (išsklaidytųjų angliavandenilių) naftą bei dujas“, – skelbiama LRV pranešime. Manoma, kad tinkamas angliavandenilių išteklių mokesčio reglamentavimas leistų pritraukti investicijas į išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių žvalgymą ir gavybą, atneštų naudos valstybei ir jos piliečiams tiek dėl įplaukų į šalies biudžetą, tiek dėl naujų darbo vietų ir ekonominės plėtros siekiant šalies energetinės nepriklausomybės. Akcentuojama, kad pritariama dar vienai svarbiai naujovei: savivaldybėms, kurių teritorijose išgaunami angliavandeniliai, atiteks 10, o gal ir daugiau procentų už išgaunamus angliavandenilius surinktų mokesčių. Numatyta, ir kam šios lėšos galėtų būti panaudotos: „Dalis šių lėšų tektų viešojo intereso paslaugų infrastruktūrai gerinti, viešiesiems pastatams statyti ir modernizuoti, viešosioms ir rekreacinėms erdvėms įrengti, kita dalis – aplinkosauginėms priemonėms įgyvendinti“.
Siūloma naftos bendrovėms, kurios laimės konkursą išsklaidytųjų angliavandenilių ištekliams žvalgyti ir išgauti, taikyti mokesčio lengvatą – trejus metus atleisti jas nuo mokesčio už šių išteklių naudojimą. Šia lengvata bus galima naudotis ne ilgiau kaip iki 2020 m. sausio 1 d.
Šiam LRV siūlymui dar turi pritarti Seimas. Jeigu parlamentarų dauguma pasisakytų „už“, Lietuva galėtų skelbti naują konkursą skalūnų žvalgybai ir gavybai.
Prieštarauja technologijoms, o ne gavybai
Žygaičių ir Kęsčių kaimų bendruomenių nariai Jonas Nairanauskas ir Vladas Liekis į tokius pažadus žiūri „pro pirštus“.
– Tiesą sakant, nelabai suprantu, kodėl vyriausybė žada savivaldybėms perleisti tai 10, tai 20, tai 30 ar net 40 procentų surenkamų mokesčių. Juk Lietuvoje šiuo metu angliavandenilių gavybos mokestis apskritai siekia tik 15 procentų. Iš kur atsirastų papildomi dvigubai didesni procentai, nesuvokiama. Todėl manau, kad visos tos kalbos tėra tik kalbos, o liaudiškai šnekant – akių dūmimas, – trumpai drūtai pasakė V.Liekis.
Tiek jis, tiek J.Nairanauskas priminė, kad Vyriausybė mokesčių paramą žada savivaldybėms, ne vietos bendruomenėms.
– Manęs daug kas teiraujasi, ką manau apie tuos 10 procentų. Ką galiu manyti? Nieko nemanau. Juk tos lėšos nusės rajono savivaldybės biudžete, o mums jos bus duodamos kaip labdara. Ir tai dar kažin ar neteks patiems eiti prašyti. Bet ne apie tai kalba. Noriu pasakyti, ir visiems visada tą patį sakau, žemė yra viena pagrindinių mūsų vertybių. Jokie pinigai, jokie 10 ar 30 procentų mums jos nesugrąžins. Žinoma, yra ir bus žmonių, kurie parsiduoda, bet ne aš. Tegul kalba, kas ką nori. Mes neprieštaraujame energetikai. Aš esu prieš tokias technologijas, kurios šiuo metu pasaulyje naudojamos. Visada sakau tą patį – palaukime, vyksta bandymai, išrandamos naujos, ne tokios aplinkai kenksmingos technologijos, – aiškino J.Nairanauskas.
Kalbėdamas apie galimus Vyriausybės veiksmus, pašnekovas sakė, kad ne kaimo bendruomenės ir net ne savivaldybės sprendžia, ar leisti žvalgyti ir išgauti gamtos išteklius. J.Nairanauskas tikina, kad dar taškai ant „i“ nesudėti, kad dar ieškos galimybių užkirsti kelią skalūnų žvalgybai Žygaičiuose.
– Kovą rinksime naują savivaldą – gal pavyks sumažinti įtampą per vietos politikus, dar lieka Konstitucinis teismas, galvoju ir apie Europos Sąjungos institucijas. Nejaugi niekam nesvarbu, kad išgaunant skalūnus į aplinką patenka didžiuliai kiekiai nuodingų medžiagų? Galų gale, kam tas skubėjimas Lietuvai reikalingas? Juk turime naftos terminalą, – kalbėjo bene aršiausiai prieš skalūnų žvalgybą ir gavybą Tauragės rajone (ir ne tik) kovojantis J.Nairanauskas.
„Turime dėkoti savo žmonėms“
Tauragės rajono meras Pranas Petrošius, priešingai nei žygaitiškiai, džiaugiasi vyriausybės sprendimu:
– Reikia tik pasidžiaugti, kad vyriausybė atsižvelgė į mūsų žmonių nepasitenkinimą ir siūlo net 10 procentų nuo visų surinktų mokesčių. Tai tikrai nemažai. Pavyzdžiui, Belchatove (Lenkija) savivaldybė gauna tik 7 procentus ir tuo džiaugiasi. Tad tikėtis daugiau nei 10 proc. tikrai neverta. Manau, tai geras mūsų krašto žmonių pasiekimas. Būtų nesąžininga, jeigu mūsų krašte išgautų išteklių nauda nukeliautų kitiems rajonams, o mes patys negalėtume pasinaudoti. Tiesa, kada tai bus, kol kas neaišku. Kiek teko kalbėtis, domėtis, šiuo metu naudojamos išteklių išgavimo technologijos yra saugios. Žinoma, po 10 ar daugiau metų technologijos bus dar tobulesnės.
Ministras – nei už, nei prieš
Praėjusią savaitę Tauragėje viešėjęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas šiuo klausimu kalbėjo nekonkrečiai.
– Nesu nei už, nei prieš. Dar nesu galutinai apsisprendęs. Tačiau viena aišku: tiek skalūnų žvalgytojų atstovai, tiek žvalgomose teritorijose gyvenantieji pernelyg viską sureikšmina. Šiuolaikinės technologijos, kad ir kokios modernios jos būtų, negali būti absoliučiai nekenksmingos, kaip sakoma. Lygiai taip pat jos nėra tokios kenksmingos, kad žmonės tokioje žemėje negalėtų gyventi, kad kristų netoliese laikomi gyvuliai ir t.t., – kalbėjo K.Trečiokas Tauragėje.
Aplinkos ministras pažadėjo organizuoti mokslininkų, žvalgytojų ir gyventojų apskrito stalo diskusijas. J.Nairanauskas vakar kalbėjo laukiąs tų susitikimų. Tačiau žygaitiškis abejojo, ar ministras laikysis savo žodžio.
