Premjeras Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad buvusių žydų kapinių klausimas atsidūrė aklavietėje ir tikisi jį išspręsti derybomis, tačiau su kuo derėtis - dar nežino.
„Su žydų atstovais, kurie gina šitas pozicijas. Ir mūsų (Lietuvos žydų - BNS) bendruomenė, ir užsienyje gyvenančios žydų bendruomenės, ir litvakai Izraelyje - daug čia yra atstovų, čia iš tikrųjų ne pats lengviausias klausimas, nes ir jie patys turi skirtingas nuomones“, - žurnalistams trečiadienį galimus derybininkus vardijo premjeras.
Jo teigimu, „sunku pasakyti“, kada šis ne pirmus metus besitęsiantis klausimas gali būti išspręstas.
„Situacija iš tiesų paini ir jinai tam tikra prasme yra aklavietėje, nes iš vienos pusės geodezininkai yra teisūs, kad vien tik ta technika, kuri buvo naudojama, (kapinių ribų - BNS) nustatyti neįmanoma, o su kasinėjimais nesutinka žydų atstovai. Tai aš manau, kad derybos yra vienintelis kelias, kito kelio nėra, aš manau, kad Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija turės tai daryti“, - aiškino G.Kirkilas.
„Bent jau reikia žinoti jų poziciją, aš nežinau, kokios čia gali būti derybos, bet bent jau reikia žinoti kitos pusės poziciją“, - kalbėjo premjeras, negalėjęs detalizuoti, kokie sprendimo variantai bus svarstomi - tai esą priklausys nuo to, ko reikalaus kita pusė.
Įvertinę Izraelio geofizikų tyrimo rezultatus Lietuvos geologijos tarnybos specialistai mano, kad buvusių Šnipiškių žydų kapinių ribas galima nustatyti tik atlikus archeologinius tyrimus ir apibendrinus visą įmanomą medžiagą.
„Geofizinis tyrimas atliktas tinkamai, naudojant šiuolaikinę techniką. Tačiau šis tyrimas tėra pagalbinis, todėl visos aptiktos anomalijos turi būti patvirtintos tiesioginių įrodymų - tai yra archeologinių tyrimų“, - trečiadienį BNS sakė Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius.
Geologijos tarnyba siūlo Lietuvos atstovams dar kartą kreiptis į Europos rabinų konferenciją ir Žydų kapinių Europoje išsaugojimo komitetą, kad šie leistų tęsti liepą nutrauktus archeologinius tyrimus.
Geofizinius tyrimus teritorijoje prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų atlikę Izraelio bendrovės „Geotec“ specialistai aptiko 30 anomalijų (grunto pakitimų, iš kurių galima spręsti apie žemėje esančius radinius). Anot J.Mockevičiaus, tai yra pakankamai nedaug, turint omenyje, kad tirtos kapinės.
Geologijos tarnybos vadovo teigimu, be archeologinių tyrimų neįmanoma nustatyti buvusių Šnipiškių kapinių ribų. J.Mockevičius mano, kad ribas nustatyti įmanoma tik išanalizavus geofizinių, archeologinių tyrimų išvadas, istorinę ir kartografinę medžiagą.
Lietuvos geologai nesutinka su rugsėjo pradžioje „Geotec“ atstovo Arieho Kleino padaryta išvada, kad tyrimas esą patvirtino karaliaus Mindaugo apartamento pastatus stovint žydų kapinių teritorijoje.
„A.Kleinas po to patikslino savo ataskaitą. Jis rašo tokią išvadą padaręs remdamasis ne tik geofizinių tyrimų medžiaga, bet visa jam žinoma istorine informacija. Nesu kompetentingas vertinti jo turimos informacijos“, - BNS sakė J.Mockevičius.
Trečiadienį po pietų savo išvadą Geologijos tarnyba ketina pateikti užsienio reikalų ministrui P.Vaitiekūnui, vadovaujančiam premjero sudarytai darbo grupei buvusių žydų kapinių riboms nustatyti.
Geofizikų tyrimus liepą Lietuvos archeologai jau bandė tikrinti, tačiau po pirmųjų rastų kaulų žydų atstovai paprašė kasinėjimus nutraukti, nes aptikta žmonių palaikų fragmentų. Pagal žydų papročius negalima trikdyti mirusiųjų ramybės.
Tuo metu archeologinius tyrinėjimus vykdžiusios Lietuvos archeologijos draugijos vadovas Zenonas Baubonis BNS anksčiau sakė, kad šalia vadinamųjų karaliaus Mindaugo apartamentų atkasti žmonių kaulai negali būti traktuojami kaip palaidojimai. Jis taip pat pabrėžė, kad tyrimai nutraukti nepasiekus geofiziniais tyrimais nustatytų anomalijų gylio, todėl jie nepatvirtino Izraelio specialistų geofizinių tyrimų duomenų ir nepatikslino Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos ribų.
Tyrimai turėjo atskleisti, ar prabangūs apartamentai Neries krantinėje pastatyti ant buvusių žydų kapinių. Tuo įsitikinę žydai dar vykstant statybos darbams nepasitenkinimą galimai niekinamomis kapinėmis reiškė tarptautiniu mastu.
Kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 19 amžiuje, o žydų bendruomenė už tai gavo finansinę kompensaciją iš tuometinės Rusijos caro administracijos.
Plačiau apie tai – LNK žinių videoreportaže.
