Seime minint Lietuvos žydų genocido dieną, žydų ir katalikų dvasininkai iš parlamento tribūnos kalbėjo apie atgailą ir tarpusavio supratimą.
Seimo posėdyje antradienį kalbėjęs Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencijos pirmininkas Sigitas Tamkevičius dar kartą pareiškė bažnyčios apgailestavimą, jog ne visų krikščionių veiksmai Antrojo pasaulinio karo metais atitiko Kristaus mokymą.
"Būta daug krikščionių, kurie rizikuodami savo gyvybe, gelbėjo savo kaimynus žydus ir jiems padėjo. Tačiau, atrodo, taip pat tiesa, jog greta šių narsių vyrų ir moterų, kitų krikščionių dvasinis pasipriešinimas ir konkretūs veiksmai nebuvo tokie, kokie būtų buvę galima laukti iš Kristaus sekėjų", - sakė Kauno arkivyskupas metropolitas.
"Šis faktas beldžiasi į visų nūdienos krikščionių sąžines, kviesdamas atlikti atgailos aktą, labiau stengtis pasikeisti atnaujinant savo mąstymą, taip pat išlaikyti žydams padarytos skriaudos moralinį ir religinį atminimą", - pažymėjo jis.
S.Tamkevičiaus teigimu, praeities apmąstymas turi padėti mokytis tolerancijos "visiems, kurie gyvena šalia mūsų, bet kažkuo nuo mūsų ir skiriasi".
"Kai susiklosto abipusės pagarbos santykiai, joks režimas nėra pajėgus šiuos žmones padaryti priešais, juolab vieni kitų žudikais", - pažymėjo jis.
Seime kalbėjęs žydų religinės bendruomenės Chabad Liubavič rabinas Šalomas Ber-Krinskis priminė, jog tora moko atgailauti ir išpirkti savo nuodėmes, tačiau pažymėjo, jog net nuoširdžiausia atgaila neatleis už žudymą.
"Ar gali žmogus gauti atleidimą už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Neabejotinai ne. Net nuoširdžiausia atgaila nesugrąžins mirusiems gyvybės", - sakė rabinas. Savo ruožtu, jis paragino gaivinti holokausto metais išžudytą žydų bendruomenę.
"Holokausto metu buvo žudomos žydų šeimos, mes turime jas kurti. Holokaustas sunaikino žydų švietimą ir kultūrą, mes privalome tai atstatyti. Mums reikia sukurti gyvą paminklą", - sakė jis.
Rabinas paragino nustoti rūšiuoti žmones pagal tautybes ir visiems "tvirtos moralės" žmonėms susivienyti prieš tuos, kurie naikino žydus Antrojo pasaulinio karo metais.Per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais buvo sunaikinta maždaug 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvos žydų bendruomenės.
Šiemet minimos Vilniaus geto sunaikinimo 60-sios metinės.
1941 metų rugsėjo 6 dieną Lietuvą okupavusių nacių įsakymu buvo įkurtas Vilniaus getas, kuris apėmė senąsias žydų kapinės, sinagogas bei nemažą senamiesčio dalį.
Tie žydai, kurie dar nebuvo nužudyti, buvo brutaliai kišami į getus, kurie greitai tapo perpildyti, o sanitarinės ir gyvenimo sąlygos buvo nepakeliamos.
1943 metais Vilniaus geto gyventojai buvo pradėti masiškai šaudyti, po to juos laidojo septyniuose dideliuose kapuose Panerių gyvenvietėje už 10 kilometrų nuo miesto.Likusieji gyvi buvo išvežti į Estijos koncentracijos stovyklas.
BNS
