Vyriausybės ir žydų delegacijos derybos dėl grąžintino bendruomeninio turto vis dar nesibaigia.
Tačiau, pasak dienraščio "Lietuvos žinios", esminių poslinkių ne vienus metus trunkančiame procese esama - žydai rimtai susidomėję siūlymu vietoj pastatų gauti piniginę kompensaciją.
Vyriausybė žadėjo jau balandį Seimui teikti Religinių bendrijų teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo projektą. Tačiau aiškėja, kad jis parlamento nepasieks artimiausiu metu. Teisingumo ministerija jau parengtą dokumentą padėjo į stalčių, nes laukia, kada Vyriausybės ir žydų derybininkai pagaliau susitars dėl galutinių restitucijos sąlygų.
"Buvo susitarta, kad suderinto projekto Vyriausybei neteiksime tol, kol galutinai nebus apsispręsta dėl turto grąžinimo būdo", - sakė Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Koverovas.
Ministerijos parengtame projekte numatyta, kad žydams, kaip ir kitoms religinėms bendruomenėms, bus grąžinamas prarastas turtas.
"Jei turtas negali būti grąžinamas, tuomet išmokama piniginė kompensacija", - pabrėžė P.Koverovas.
Tačiau, pasak dienraščio, žydai susidomėjo Vyriausybės derybininkų siūlymu už kadaise nusavintą bendruomeninį turtą išmokėti piniginę kompensaciją.
Kai kurie žydai mano, kad derybos ir įstatymo teikimas Seimui yra vilkinami.
"Judant tokiais tempais, žmonės, kurie tiesiogiai nukentėjo nuo sovietų režimo ir iš kurių buvo atimta nuosavybė, turto grąžinimo nebesulauks", - esą užtrukusiomis derybomis piktinosi viena žydų derybininkių.
Vyriausybės derybininkai per ketverius derybų metus sulaukė trijų grąžintinų objektų sąrašų. Pirmajame buvo įrašyta apie 1600 pastatų, antrajame - kiek mažiau, o paskutiniame liko kiek daugiau nei 400 objektų. Tačiau Vyriausybės derybininkai ir šį sąrašą gerokai patrumpino. Dabar jame - daugiau kaip šimtas pastatų.
Registrų centras apskaičiavo, kad žydų bendruomenei priklausę pastatai verti maždaug 174 mln. litų. Šiandieninė pastatų rinkos kaina kaip kompensacija žydams nebus siūloma.
