Alytaus futbolo mokykla gerai žinoma visoje Lietuvoje, nes išugdė ne vieną nacionalinės rinktinės žaidėją. Alytiškiai garsėja ir stipriais vartininkais. Vienas tokių – Turkijos Ankaros „Osmanlispor“ klube žaidžiantis Žydrūnas Karčemarskas. Pokalbis su juo – apie besibaigiantį sezoną ir Lietuvos futbolą.
– Šeštadienį su „Osmanlispor“ baigsite Turkijos pirmenybes dvikova prieš čempionų titulą užsitikrinusį Stambulo „Besiktas“ klubą, tačiau panašu, kad aukščiau 13 vietos nepakilsite. Kaip vertinate tokį komandos pasirodymą?
– Sezonas mums buvo vidutiniškas. Pradėjome jį gerai, iš pradžių sekėsi, buvome pakilę iki šeštosios vietos Turkijos čempionate, Europos lygoje patekome į atkrintamąsias varžybas. Vėliau kritome į duobę. Gavome per didelį rungtynių krūvį, pritrūko šviežių jėgų. Esame jauna komanda, daugeliui žaidėjų dar trūksta patirties. Tikėjomės geresnių rezultatų, nors klube niekas dėl to nepanikuoja.
– Koks sezonas buvo jums asmeniškai?
– Kaip ir komandai – pirma dalis sėkmingesnė, vėliau – prastesnė. Pavasarį patyriau traumą, negalėjau žaisti pusantro mėnesio, prireikė laiko susigrąžinti formą. Įsitikinau, kad man ir ekipai dar yra kur tobulėti. Liksiu „Osmanlispor“ ir toliau – mano sutartis galioja dar dviem sezonams.
– Turkijoje žaidžiate septynerius metus. Ar nebuvo kilusi pagunda save išmėginti kitoje šalyje?
– Didelio noro neturėjau. Anksčiau „Gaziantepspor“ klube sekėsi neblogai, nuolat gaudavau žaisti ir buvau patenkintas savo vaidmeniu. Pasibaigus sutarčiai, patrauklių pasiūlymų iš užsienio nesulaukiau, nes labiau esu žinomas Turkijoje. Tuomet pakvietė „Osmanlispor“ ir ilgai nesvarstęs, persikėliau į Ankarą. Čia taip pat esu viskuo patenkintas.
– Pernai pranešėte, kad užleidžiate savo vietą nacionalinėje rinktinėje kitiems. Galbūt palaikysite lietuvius per rungtynes su Slovakija birželio 10 d. Vilniuje?
– Stengsiuosi atvykti palaikyti vyrų. Tokiose rungtynėse jiems labai reikės sėkmės, nes ypač svarbu nepraleisti įvarčio pirmiems. Mums būna labai suku žaisti, kai varžovai įmuša pirmieji. Bet į dvikovą su slovakais aš žvelgiu optimistiškai.
– Tačiau vyrauja tendencija, kad Lietuvos rinktinei birželio mėnuo nebūna sėkmingas. Kaltas nuovargis po sezono?
– Sutinku – užsienio klubuose žaidžiantys futbolininkai pavargsta ir tokiu metu atvyksta jau galvodami apie atostogas. Tačiau susikaupti vienoms rungtynėms galima ir privaloma. Turime puikų trenerį Edgarą Jankauską, kuris žino, ką reikia daryti. Neabejoju, kad kitą šeštadienį viskas bus gerai ir tikiuosi palankaus rezultato.
– Kur praleisite savo atostogas?
– Kaip ir kasmet – grįšiu į gimtąjį Alytų. Šiemet čia dar nesilankiau. O paskutinį kartą Alytuje viešėjau tik prieš 11 mėnesių.
– Sekate Alytaus ir Lietuvos futbolo naujienas?
– Man sunku tai daryti, nes į užsienį išvykau būdamas vos 18 metų ir atitolau nuo šių tendencijų. Negaliu pasigirti, kadpuikiai išmanau lietuvišką futbolą, ar turiu čia daug žaidžiančių draugų, nors rezultatus ir naujienas seku. Sugrįžęs į Alytų, visuomet apsilankau vietinės komandos rungtynėse. Labai smagu, kad buvo atgaivintas „Dainavos“ klubas, kuriame pradėjau savo karjerą. Kiekviena pozityvi ir optimistinė naujiena apie futbolą nuteikia maloniai.
– O šį savaitgalį Alytuje vyks Lietuvos mažojo futbolo (7x7) pirmenybių etapas. Ar teko susidurti su šia sporto šaka?
– Esu susipažinęs, bet dažnai kultivuoti neteko. Tik jaunystėje per treniruotes daug dirbdavome ant mažesnės aikštės tokio formato futbole. Dabar tai išbandome tik retkarčiais, klubo treniruotėms paįvairinti ir naujovėms išmėginti.
– Lietuvos pirmenybėse žaidžia ir veteranų komanda Alytaus „Resė“. Žinote ją?
– Be abejo, nes pačiam teko rungtyniauti su jos lyderiais Sauliumi Laibiniu ir Virginijumi Miknevičiumi „Dainavos“ klube. Tuomet aš žengiau tik pirmuosius žingsnius futbole, buvau paauglys. Bet šiuos žaidėjus pažįstu iki šiol, išlikome gerais draugais.
– Alytus visuomet garsėjo talentingų futbolininku kalve. Kur slypi to priežastis?
– Galbūt treneriai turi gerą žaliavą (šypsosi). Sunku vienareikšmiškai pasakyti, bet šios tendencijos džiugina. Negali būti tik talentingas – norint tapti geru žaidėju, reikia ir kitų savybių. Alytiškiai yra kieti ir užsispyrę vyrukai „su charakteriu“, sunkiai dirbantys ir kantriai siekiantys tikslo. Šis užsispyrimas jiems ir padeda futbolo aikštėje.
„Parako turime“
Šeštadienį Alytuje, „Dainavos“ mokyklos stadione bus surengtas antrasis iš penkių Lietuvos mažojo futbolo pirmenybių etapų. Jame 12 turnyre dalyvaujančių komandų sužais dar po dvejas rungtynes.
Antrojo etapo šeimininkai, buvusių „Dainavos“ futbolininkų pagrindu sudaryta „Resės“ komanda turnyre kol kas žengia tarp lyderių, laimėjusi abejas žaistas rungtynes. Tai įpareigoja siekti dar dviejų pergalių, nors alytiškiams pastaruoju metu rungtynių nestinga – jie dalyvauja ir veteranų bei Alytaus apskrities pirmenybėse.
„Šiuo metu mums reikia ištvermės, nes kuo vyresni, tuo didesnį varžybų krūvį užsikrauname, – juokėsi „Resės“ komandos vadovas Sigitas Jančiauskas. – Jėgų ir parako tikrai turime, žaisime namie, todėl sieksime pergalių. Tik privalome tinkamai paskirstyti krūvius ir nepervargti.“
Lietuvos pirmenybes dviem pergalėmis pradėjo keturios komandos. Be „Resės“, sėkmingai startavo Vilniaus „Eagle Team-Žibintas" ir „El Dorado“ bei Varėnos „Merkys“. Po vieną pergalę iškovojo „Telšiai“, „Riešė“, Klaipėdos „Suoliukas“ ir Kauno „Arsenalas“. Taškų dar nepelnė „Šilalė“, Plungės OSS, Mažeikių „Olimpo SC“ ir Vilniaus „Western Union“ komandos.
Mažojo futbolo Lietuvos čempionai paaiškės rudenį po penkių varžybų etapų.
