Viešajai nuomonei šurmuliuojant dėl „Stankero bylos“ kai kas teigia, kad su Petru Stankeru norima susidoroti dėl to, kad jis nušvietė žydų policijos veiklą Lietuvos getuose per Antrąjį pasaulinį karą.
P. Stankero knygos vietas apie žydų policiją yra glaustai atpasakojęs Vytautas Visockas:
Jeigu jau norima išguiti šią temą iš viešosios erdvės, reikia uždrausti Audriaus Juzėno filmą „Vilniaus getas“.
Tačiau to nepakaks, kadangi maždaug prieš ketvirtį amžiaus parašyta Joshua Sobolio pjesė „Ghetto“, pagal kurią sukurtas filmas, išversta į 20 kalbų ir pastatyta 25 šalyse.
Pateiksiu kelias ištraukas iš P. Stankero knygos. Pradedu lyg ir nuo pašalinės temos, tačiau gal pavyks viską kaip nors surišti į vieną mazgą. Tas mazgas – kolaboravimo logika.
506 puslapis:
Vilniaus krašto politikų požiūris į Antrojo pasaulinio karo metais iškilusią žydų problemą buvo kitoks nei likusių Lietuvos regionų. Čia bijota, kad vokiečiai atiduos Vilniaus kraštą lenkams. Ši grėsmė lėmė, kad Vilniaus lietuviai uoliau tarnavo vokiečiams. 1941 rugsėjo 19 dieną Vilniaus apygardos komisaras SS Sturmbahnführer H. Wulffas vidaus reikalų valdytojui ir komisaro patarėjui pulkininkui K. Kalendrai įsakė visus Vilniaus srities žydus suvaryti į getus, o juos saugoti turėjo lietuvių policija. Tad ar galėjo lietuvių policija tam įsakymui pasipriešinti ir jo nevykdyti?
Įgyvendinant minėtąjį įsakymą Vilniaus miesto žydų perkėlimo į getą akcija buvo vykdoma pagal iš anksto sudarytą planą. Žydus iš butų iškeldino lietuvių policija, vadovaujama nuovadų valdininkų. Vilniaus gyventojai žydų perkėlimu į atskirą gyvenamąją vietovę buvo patenkinti. Tik dalis lenkų labai gailėjo žydų ir kai kurie iš jų žiūrėdami į vedamus žydus verkė. Kraustant žydus iš Žvėryno ir Lukiškių rajonų gatves blokavo lietuvių policijos bataliono kariai (iš viso 49 žmonės), o iš butų jus kraustė 31 policijos tarnautojas.
--
Bandau savaip politiškai ir istoriškai įvertinti pateiktus faktus.
Kolaboruojama ne šiaip sau, o dėl kažko.
Jeigu nenori, kad Vilnius atitektų lenkams – tarnaudamas vokiečiams parodyk uolumo, kada kraustai žydus.
Kiti pavyzdžiai.
356 puslapis:
1942 metų spalio 27 dieną Ašmenoje masiškai šaudant žydus (406 žydai) dalyvavo ir septyni žydų policininkai, vadovaujami Vilniaus geto policijos vado pavaduotojo S. Deslerio. Žydų bendruomenės vadovybė gyrėsi, kad jiems pasisekė iš vokiečių išsiderėti tiktai tiek pasmerktųjų, nes vokiečiai reikalavo 1500 žmonių.
358 – 359 puslapiai:
A. Friedas ir J. Gensas stengėsi išsaugoti getą, išgelbėti kuo daugiau žmonių, tačia pastangas duoti vokiečiams kuo daugiau karinės produkcijos, padėti jiems karo metu galima vertinti kaip ženklią pagalbą arba net kolaboravimą.
Vilniaus geto žydų policijos aštuonių vyrų grupė buvo įpareigota kasdien saugoti žydų žudynių Paneriuose organizatoriaus ir vykdytojo SS Hauptscharführer M. Weisso gyvenamąjį namą Rasų gatvėje. Nakčiai šiai grupei išduodavo ginklus. Iš pradžių Vilniaus geto žydų policijoje buvo 150 žmonių, о 1943 metų rugpjūtį šis skaičius išaugo iki 226 policininkų.
Vilniaus žydų policijos viršininko pavaduotojo Josifo Glazmano bute 1942 metų sausio 21 dieną buvo įsteigta kovinė organizacija, kurios sudėtyje buvo beveik 300 kovotojų. Jos pagrindinis tikslas – organizuoti masinį ginkluotą pasipriešinimą, jeigu vokiečiai sumanytų likviduoti getą. Žydų pogrindinė antifašistinė organizacija, būrusi įvairių politinių pažiūrų žydus – sionistus, komunistus, bundininkus – pavadinta „Jungtine partizanų organizacija“ (FPO – Fareynikte Partizaner Organizatsye). Jos tikslas – sukilti ir bėgti į miškus. Šiai organizacijai vadovavo komunistas Icchokas Vitenbergas. Praėjus keliems mėnesiams, 1943 metų pradžioje, susikūrė dar viena slapta organizacija „Žydų kovinė organizacija“ (Hechaluc Haszomer – Dror), turėjusi savo gretose 150 narių.
--
Bandau daryti išvadas apie geto viršininko Jacobo Genso tipo žmones.
Jei nori apsiginkluoti, kad sukiltumei prieš pavergėją, turi nužudyti kažkiek savųjų – tada įgysi pavergėjo pasitikėjimą ir gausi daugiau ginklų.
O kas toliau?
360 puslapis:
1943 metų rugsėjo 1 dieną 5 valandą ryto getą netikėtai apsupo gestapo pareigūnai ir estų policininkai. Netrukus, rugsėjo 23 - 25 dienomis, Vilniaus getas buvo galutinai likviduotas. Geto vadovas J. Gensas už bendradarbiavimą su žydų pogrindžiu 1943 metų rugsėjo 14 dieną sušaudytas gestapo būstinėje (Mickevičiaus g. 36, dabar Gedimino pr.). Jį sušaudė pats vokiečių saugumo policijos ir SD vadas Vilniuje SS Hauptsturmführer Rudolfas Neugebaueris. Po J. Genso mirties naujuoju žydų gyvenvietės vadovu tapo Boria Beniakonskis.
---
Trumpa Vilniaus geto rezistencijos istorija pateikta čia.
Toliau – vaizdo montažas, pavadintas „Juden haben Waffen! - Žydai turi ginklų!“ Atseit taip sušuko vokiečių kareivis, kada žydų sukilėliai pirmąkart apšaudė vokiečius Varšuvos gete.
Filmukai apie Lietuvos partizanus klijuojami panašiai – vaizdų seka ir prie jų derama muzika. Dėl kadrų mirgėjimo nuo 2:00 trumpai rodomą Abbą Kovnerį galima supainioti su Antanu Kraujeliu.
Pabaigai – ištrauka iš Juzėno filmo. Lietuvos mokyklose jį reikėtų rodyti privalomai.
Jacobą Gensą, pragaro viršininką, puikiai suvaidino Heino Ferchas.
