Jau 50 metų kaip Lietuvos baleto artistus ugdo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos Baleto skyrius, kuriam trečius metus vadovauja buvęs Lietuvos baleto primarijus Petras Skirmantas. Jaunieji baleto šokėjai skyriaus 50-mečio proga ir abiturientų baigiamuosiuose koncertuose parodė aukštą profesionalumo lygį. Apie artimiausius planus su P. Skirmantu kalbasi Jūratė Terleckaitė.
Šį pavasarį matėme puikų 3 dalių abiturientų koncertą http://www.omni.lt/index.php?base/z_96437. Ar visi jie buvo pakviesti dirbti Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre ir kaip jiems sekasi?
Kiek žinau, jie visi buvo pakviesti dirbti, bet nežinau, ar visi pasirašė darbo sutartis. Tačiau būdamas paskutinėje premjeroje - “Rusiškajame Hamlete” mačiau, kad jie šoko. Dirbant pirmus metus teatre, sunku pasakyti, kaip sekasi. Manau, kad jie turės savo kelią, bus išnaudotos jų galimybės ir jie nepaskęs kitų atlikėjų jūroje, ypač talentingesni.
Kokie artimiausi ir ateities mokyklos planai?
Galvojame gruodžio mėnesį mokykloje surengti koncertą ir paminėti pirmosios lietuvių balerinos Jadvygos Jovaišaitės-Olekienės 100 gimimo metines. Galbūt surengsime seminarą apie šią baleriną, kad jaunimas žinotų, nuo ko prasidėjo mūsų baletas, jo ištakos. Spalio pabaigoje į tarptautinį klasikinio šokio konkursą Prancūzijoje vyks Jurgita Dronina. Viliamės, kad jai pasiseks, nes tai gabi moksleivė, Švedijoje tapusi tarptautinio jaunųjų šokėjų konkurso laureate. Gruodžio 18 d. grupė moksleivių važiuos į Lenkiją, Bytovo miestą. Ten vyks tarptautinis baleto mokyklų festivalis, kuriame dalyvaus moksleiviai iš Austrijos, Čekijos, Lenkijos. Dalyvavimas jame - labai svarbus, nes atsiranda galimybė susitikti su kitų mokyklų šokio pedagogais, matyti, ką jie daro, ką šoka ir koks jų lygis. Galiausiai mokiniams įdomu pakeliauti, parodyti savo pasiekimus. Taip pat dalyvausime Almos Adamkienės kalėdiniame koncerte, kuris vyks gruodžio 20 d. Vilniaus Rotušėje.
Be to, yra kitų planų. Štai esame gavę vienos Barselonos klasikinio šokio studijos pasiūlymą dėl bendradarbiavimo. Studijos vadovai suinteresuoti, kad pas juos nuvažiuotų mūsų vyresniųjų klasių moksleiviai ir kartu parengtų programą.
Turbūt jau rengiamasi abiturientų koncertui?
Visus metus vyksta šis darbo procesas. Abiturientės - Inga Kripkaitė, Margarita Verigaitė, Marija Simona Šimulynaitė, Nathalie Victoria Genzer ruošiasi baigiamajam koncertui, kuris vyks gegužės 18 d. Manau, kad jame atsiras naujų choreografinių kūrinių, naujų ištraukų iš klasikinių baletų. Baigiamojoje klasėje šiais metais mokosi viena moksleivė iš Suomijos. Deja, šiemet išleidžiamojoje klasėje neturime vaikinų.
Kaip moksleivė iš Suomijos susikalba?
Rusiškai ir angliškai, bet iš esmės šokyje nekyla susikalbėjimo problemų. Ji - profesionali moksleivė. Mes džiaugiamės, turėdami mokinę iš užsienio.
Ar pavyko surinkti moksleivių į pirmąją baleto - penktąją bendrojo lavinimo klasę?
Buvo pakankamai didelis konkursas, šiemet jame dalyvavo gabūs vaikai. Priėmėme 11 mergaičių ir 4 berniukus. Mums visą laiką atrodo, kad surenkame labai mažai berniukų, bet taip yra visame pasaulyje. Būdamas Paryžiuje sužinojau, kad į pirmąjį Paryžiaus konservatorijos kursą buvo priimti tik 4 vaikinai. Imant santykinai, mes surenkame labai daug berniukų.
Kas pirmokų pedagogai?
Pirmajai mergaičių klasei dėsto Gražina Sakalauskaitė-Dautartienė, o berniukams - Henrieta Ignatavičienė.
Ilgus metus LNOBT buvo rodomas mokyklos spektaklis “Pelenė”. Ar ketinate kurti naują spektaklį vaikams?
Bus visko pakankamai daug. Jau pradėjome repetuoti naujo baleto vaikams “Piteris Penas” pastatymą (choreografas Vytautas Brazdylis, muziką baigia parašyti Laimis Vilkončius). Premjera numatyta 2004 m. Mokykla nėra teatras. Svarbiau mokymo procesas, o spektaklio statymas - tik pagalbinė priemonė galutiniam rezultatui pasiekti.
Vasaros pradžioje viešėjote Paryžiaus konservatorijoje. Prašom pasidalyti savo įspūdžiais.
Lankydamasis Paryžiaus konservatorijoje įgijau naudingos patirtės, pamačiau daug nauja. Joje daug kas daroma kitaip, netgi egzaminai laikomi kitaip. Pvz., absolventai laiko ne atskirai specialybės, o bendrą egzaminą, kuris apima daugelį dalykų. Todėl jis vyksta ilgai, net 4 valandas. Kitaip nei pas mus, absolventų baigiamasis pasirodymas vyksta ne Paryžiaus operoje, bet Konservatorijos teatre. Taigi principas yra kitoks, bet nepasakyčiau, kad turėtų būti būtent taip. Po 4 mokymo metų, baigdami konservatoriją, absolventai gauna sertifikatą, bet ne diplomą. Sertifikatas byloja apie jo turėtojo galimybę būti baleto artistu. Susiradusieji darbą gali pasirašyti sutartis su teatrais kaip profesionalūs šokėjai. Žinoma, jie gali toliau mokytis ir siekti aukštojo pedagoginio ir kitokio mokslo. Baleto artisto diplomą abiturientai gali gauti, metus pašokę Paryžiaus konservatorijos jaunimo baleto trupėje.
Kokios ten atrankos, mokymosi galimybės?
Darbo sąlygos niekuo nesiskiria nuo mūsų (pvz., salės yra tokio pat didumo). 12 metų vaikai priimami jau pasiekę kažkokį lygį iš įvairių studijų, mokyklų. Priėmimas vyksta dviem etapais. Tai pagrįsta. Pirmajame etape visi padavusieji prašymus laiko egzaminą dėl galimybės laikyti stojamuosius egzaminus. Jo metu išaiškinamas stojančiųjų tinkamumas mokytis konservatorijoje. Po to vyksta stojamieji egzaminai, per kuriuos atrenkami patys gabiausi.
Ar pedagogai surinkti iš visos Europos?
Didžioji jų dauguma - prancūzai. Per visą 200 metų Paryžiaus konservatorijos gyvavimo istoriją joje pedagogu dirba pirmasis rusas Sergejus Solovjovas. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko pasirašyti ketinimo protokolą dėl Paryžiaus konservatorijos dėstytojų atvykimo į mūsų baleto skyrių. Kad mums būtų lengviau suprantama ir prieinama prancūzų baleto mokykla, pirmiausia ketiname surengti svečių seminarą “Prancūzų šokio mokyklos įtaka rusų mokyklai”. Kadangi S. Solovjovas jau daug metų dėsto Paryžiaus konservatorijoje, jam turėjo įtakos prancūzų šokio mokyklos, mus domina jo leksika. Turėtų atvykti Paryžiaus konservatorijos klasikinio šokio dėstytoja Carole Lagache - viena geriausių iš pedagogų. Ketinu į mūsų mokyklą. pakviesti ir S. Solovjovą. Taip pat į Lietuvos muzikos akademiją atvyks šiuolaikinio šokio dėstytojai Susan Alexander ir Andre Lafonta, kurie praves keletą pamokų mūsų mokykloje. Žinoma, būtų naudinga ir įdomu pasikviesti kurį nors choreografą. Bet trukdo finansinė pusė.
Ar moksleiviai ten turi mokėti už mokslą?
Jeigu įstoja į valstybės finansuojamas vietas, už mokslą nemoka.
Gal galite palyginti tenykščių mokinių lygį?
Baigiamosios klasės, kurios egzaminus man teko matyti, lygis - geras, profesionalus. Bet stebuklų neišvydau. Nepasakyčiau, kad prancūzai - aukštesnio lygio. Didele naujiena man buvo, kad baigiamajame egzamine jiems yra privaloma variacija iš klasikinio baleto. Per egzaminą jie šoko Roland Peti choreografiją, Alberto variaciją iš Mats Eko “Žizel”, Johno Neumeierio ir kt., t.y. visų choreografų, kurie mums dar atrodo labai modernūs, o Vakaruose tai jau yra laikoma klasika. Per modernaus šokio egzaminą jie šoko ką tik sukurtą choreografiją. Taigi ten pati klasikinio šokio samprata yra kitokia, modernesnė. Mums klasika baigiasi maždaug su Mariumi Petipa. Tą mums savo galvose reikėtų keisti iš esmės. Gal taip yra todėl, kad ilgas šokio raidos laikotarpis dėl gerai žinomų priežasčių yra iškritęs iš kultūrinio gyvenimo. Mes bandome jį peršokti kviesdamiesi visokiausius choreografus, kurie bando užimti modernių choreografų pozicijas. Bet ši spraga neužpildyta, o tai trukdo intensyviai eiti pirmyn.
Kokia metodika dėstomas klasikinis šokis Paryžiuje?
Prancūzija turi savo šokio dėstymo metodiką ir puikiai ja naudojasi. Tik minėtas rusų pedagogas S. Solovjovas dėsto pagal rusų metodiką ir puikiai pritampa. Pažymėtina, kad kiekvienais metais klasikinį šokį dėsto kitas pedagogas. Tai motyvuojama tuo, kad kiekvienų metų laidos absolventai gautų tokį pat bagažą.
Ar pasiteisino toks dėstymo principas?
Teoriškai atrodo pakankamai įdomu. Iš esmės mes taip pat bandome keisti pedagogus.
Bet paskutinę absolventų laidą Gražina Sakalauskaitė mokė 8 metus!
Tai buvo išimtis.
Mūsų mokykla paruošia stiprius baleto šokėjus, visi nori patekti į LNOBT. Ar nekyla “perprodukcijos” pavojus?Pasaulis pasidarė atviras. Mes netrukus būsime Europos Sąjungos nariai. Visame pasaulyje vyksta didelis judėjimas, daugelyje trupių dirba daugybė žmonių iš įvairių pasaulio kraštų. Man viešint Paryžiuje, gastroliavo Bordo baleto trupė, kurioje šoka lenkai, ukrainiečiai ir kt. Tiesa, nacionaliniai teatrai nelabai nori įsileisti šokėjų iš kitų šalių, bet visos kitos trupės yra internacionalinės. Jau ir mūsų trupėje šoka baleto artistai iš Japonijos, Rusijos, Ukrainos. Mes turime judėti. Tai yra apsikeitimas, tobulėjimas, ir tai yra gerai.
