Pasak „Lamborghini“ kompanijos atstovo, Giacomo Malagoli, automobilis, kuris yra surinktas rankomis turi didesnę išliekamąją vertę ir leidžia kiekvienam „Lamborghini“ klientui pajusti, jog bet kuris šios markės automobilis buvo pagamintas su meile ir rūpesčiu.
Po to, kai „Audi“ įsigijo „Lamborghini“, vokiečių kompanijos atstovai nusprendė modernizuoti automobilių surinkimo liniją. Daugelis kompanijos darbuotojų baiminosi, jog jų vietą užims robotai, tačiau jų baimė buvo nepagrįsta. Surinkimo linijoje atsirado tik vienas robotas, tuo tarpu likusį darbą atlieka savo srities specialistai.
„Lamborghini“ nuo kitų kompanijų skiriasi tuo, jog tam tikra darbuotojų grupė atlieka kiekvieną dieną gali atlikti skirtingus darbus. Pavyzdžiui, vieną dieną jie gali montuoti sėdynes į „Huracan“ interjerą, o kitą dieną jie jau surinkinėja 10 cilindrų benzininį variklį.
„Lamborghini Huracan“ automobilio surinkimo procesas yra pakankamai ilgas ir kruopštus. Gamyklos darbuotojams atvežus automobilio kėbulą į surinkimo liniją, jis apsilanko 23 stotelėse, kuriose praleidžia po 40 minučių. Tai reiškia, jog kiekvienoje stotelėje dirbantys specialistai turi po 40 minučių, jog atliktų jiems paskirtą darbą.
Sumontavę sėdynes, išbandę elektroninius prietasus ir atlikę visus automobilio surinkimo darbus, galutinėje stotelėje pirmą kartą užvedamas 10 cilindrų variklis. Tuomet už vairo pasodinamas vairuotojas-bandytojas, kuris nuveža naujutėlį superautomobilį į „Lamborghini“ bandymų poligoną, kuriame jis praleidžia 40 minučių. Ant specialaus stendo užvarytas automobilis išbandomas įvairiausiose situacijose, išbandomos stabdžių, elektronikos, aušinimo sistemos. Jeigu automobilis neparodo jokių silpnumo požymių, tuomet jis išvažiuoja į lenktynių trasą, kurioje kiekvienam „Lamborghini Huracan“ modeliui leidžiama apšilti kojas.