„Svarbiausia taisyklė – tai saugumas. Žvejai turi pasirūpinti savo saugumu, ir jeigu oro sąlygos yra netinkamos žvejybai, nedelsiant grįžti į krantą. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad žvejai, žvejojantys mažose valtyse iki 8 metrų, neprivalo skrosti ar kitaip tvarkyti savo laimikio jūroje. Jie tą gali padaryti grįžę į krantą“, – teigia Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyrius vedėjas Erlandas Lendzbergas. Taip pat nedidelėms valtims nerekomenduojama plaukti į jūrą, kai bangavimas yra didesnis negu 0,5 m.
Nedidelių, iki 8 metrų, valčių įgula Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalą privalo pradėti pildyti prieš išplaukdami į jūrą krante, o apytikslį žuvų laimikį įrašyti tik pasiekus krantą per 30 minučių su leidžiama 20 procentų paklaida. Tikslų pasvertą žuvų svorį privaloma įrašyti tik prieš parduodant žuvį krante. Registruoti ir sverti laimikį jūroje privalo tik didesnių žvejybos laivų įgulos, (laivas, didesnis negu 8 metrų) tačiau, kai kyla bangos ir neįmanoma to padaryti jūroje, žvejybos kontrolės pareigūnai leidžia laivams užeiti į uostą ir laimikį pasverti prie krantinės. Didesnių laivų žvejai privalo padaryti du įrašus Žvejybos žurnaluose. Pirmąjį kartą informaciją apie sugautą žuvų kiekį pranešama dar žvejojant su galima 10 proc. paklaida, o antrąjį kartą – jau pasiekus krantą turi būti deklaruotas tikslus kiekis. Net ir didelių laivų žvejai gali nesverti žuvų jūroje, kai kyla pavojus gyvybei.
Žvejai, išplaukdami į jūrą, turi pasirūpinti savo saugumu – dėvėti gelbėjimosi liemenes, taip pat atsižvelgti į oro sąlygas. Esant pavojingam bangavimui jie turėtų grįžti atgal į krantą. Žuvininkystės tarnybos pareigūnai, atlikdami patikrinimus Baltijos jūroje, ne kartą pastebėjo, kad mažų verslinės žvejybos laivų įgulos nariai žvejybos metu nedėvi gelbėjimosi liemenių ir aiškina, kad morališkai pasenusios liemenės varžo judesius darbo metu, o šiuolaikiškoms liemenėms, esą, neturima pinigų.
Žemės ūkio ministerijos informacija
