Lietuvos žvejai tarsi mokinukai su nerimu laukia rugsėjo 1-osios. Pirmąją rudens dieną baigsis porą mėnesių trukęs draudimas žvejoti menkes ir taps aišku, ar visi žvejai sugebėjo išgyventi šį laikotarpį.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos vadovas Algirdas Aušra vakar „Respublikai“ sakė, kad kol kas apie kokios nors įmonės bankrotą ar pasitraukimą iš verslo negirdėjo.
Apgaulinga ramybė
„Tokie procesai taip greitai nevyksta. žinau tiek, kad kai rugsėjo 1-ąją bus pradėtos žvejoti menkės, jų negaudys dvi ar trys įmonės, kurios pereikvojo kvotas. Joms iki naujų metų teks palaukti“, - teigė konfederacijos, kurios nariai sugauna apie 70 procentų visos Lietuvai skirtos žuvų kvotos, vadovas.
Tačiau A.Aušra neslėpė, kad tokia ramybė gali būti labai apgaulinga.
„Kol visi stovime ant kranto ir šypsomės, viskas atrodo gerai. Tačiau kai pajudėsime ir pradėsime žvejoti, tada ir pamatysime tikruosius rezultatus“, - sakė A.Aušra.
Pasak du trečdalius Baltijos jūros ir 40 priekrantės žvejų įmonių vienijančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Alfonso Bargailos, rugsėjo 1-ąją žvejai tikrai nepuls į jūrą kaip akis išdegę, nes kvotos beveik išnaudotos ir rezervas yra likęs labai nedidelis.
„Iki naujų metų teks verstis per galvą. Jūroje yra ne tik menkių, bet ir šprotų, strimelių. Keisimės su latviais ir estais. Metinė lietuvių menkių kvota nesiekia trijų tūkstančių tonų“, - teigė A.Bargaila.
Kitąmet menkių žvejybos kvotą Lietuvai žadama padidinti 15 proc.
A.Bargaila taip pat negirdėjo, kad šiais metais būtų bankrutavusi kokia nors žvejų įmonė.
Nuo bankrotų gelbsti parama
„Jei ne Europos Sąjungos parama, bankrotų tikrai būtų buvę. Ypač tarp žvejojusiųjų tinklais, nes jiems sekasi kur kas blogiau nei žvejojantiesiems tralais. Tokie savo laivus jau supjaustė į metalo laužą, kaip ir tie, kurie turėjo tik po vieną laivą. šiemet jų supjaustyta dešimt“, - sakė A.Bargaila.
„Respublika“ rašė, kad dvigubai pabrangus kurui, kuris sudaro net 80 procentų išlaidų, Lietuvos žvejams šis užsiėmimas tapo beveik nerentabilus. Tačiau lietuviai kolegų iš Vakarų Europos šalių pavyzdžiu nepasekė ir neprotestavo dėl verslo, atsidūrusio ant bankroto ribos.
Dar vasaros pradžioje kalbinti mūsų žvejai neslėpė, kad padėtis yra labai rimta, ir neatmetė galimybės, jog jei niekas nepasikeis, gali ne tik pasipilti žvejų įmonių bankrotai, bet ir pati žuvininkystė kaip verslas apskritai išnykti.
Šiuo metu atviroje Baltijos jūroje žvejoja 36, priekrantėje – 219 laivų.
