Prie Palangos tilto pritvirtinti įrenginiai tinklui su žuvimis ištraukti. Žvejai juos vadina keseliais, o kurorto valdininkai – prakeiksmu. Įžūlesni stintų gaudytojai keselius prie tilto pritvintina ir palieka, taip tarsi saugodami sau patogią vietą žvejybai nuo konkurentų bei taupydami savo laiką.
Įrenginiai rūdija, o tilto ranktūriai aplink juos pūva. Maža to, įžūliausi žvejai keselius prie tilto net prigręžia medvaržčiais. Palangos simbolį prižiūrintys specialistai dėl tokio stintautojų pomėgio kasmet tilto remontui išleidžia tūkstančius eurų.
„Nusitrina dažai, nusitrina pati medinė konstrukcija, kurią paskui pavasarį reikia atnaujinti ir dažyti, ir tvarkyti, nes poilsiautojai nori gražų tiltą turėti. Praktiškai visada tilto remontas viršutinės dalies šitų turėklų kainuoja nuo 2-3 tūkstančių kiekvienais metais“, – sako „Palangos komunalinio ūkio“ direktorius Gediminas Valinkevičius.
Viešąją tvarką Palangoje prižiūrintis valdininkai nebežino, ko griebtis. Su stintautojais kalbasi geruoju, klijuoja įspėjamuosius lapelius, net ir baudas skiria. Tačiau situacija nepasikeičia – įrenginiai stovi ir toliau. Valdininkai, pripažįsta, kad baudos nedidelės – nuo 30 iki 90 eurų. Todėl neapsikentę ėmėsi drastiškų priemonių.
„Tik vieną kartą esam, tiesiog, kai jau parūdijo ir neradom savininko, nupjovėm ir išmetėm“, – pasakoja Viešosios tvarkos skyriaus atstovė Danutė Mikienė.
Valdininkai žada, kad toks kovos būdas nuo šiol bus taikomas nuolat – nepavykus susitarti gražiuoju, įrenginiai bus tiesiog nupjaunami. Palangos meškeriotojai pritaria, kad toks valdininkų sprendimas – vienintelė išeitis. Jie keselius naudojančius žvejus keikia ir sako, kad įrenginiai daro gėdą prieš užsieniečius. Be to, jiems irgi gaila gimtojo tilto:
„Tegu žvejoja protingai. Nepalikti per dieną. Palieka per dieną ir stovi kaip patrankos. Imti žemėn ir viskas.“
„Gadina inventorių, visų pirma. Visi žmonės, mes už tą visą mokam. Iš mūsų juk pinigų. O jie kažkodėl laimingi, drasko, nežiūri. Ir kaip atrodo, kai užsieniečiai atvažiuoja? Kaip vargšai prieš užsieniečius atrodom. Neprivalgę žuvies kažkokie.“
Valdininkai net išsiaiškino, kas yra pagrindiniai keselių naudojai. Esą, tai latviai. Neva broliukams Palangos simbolio nė kiek negaila.
„Palangiškiai yra įpratę taip, kad atėjau, įsikūriau, pažvejojau, susirinkau savo reikmenis ir išėjau. O labiausiai piktinasi ant tų, kurie dažniausiai būna – ne vietiniai. Ir mes klijuodami lapelius buvom sutikę ne vieną iš Latvijos, iš Liepojos prisistatė vyrukai“, – teigia D. Mikienė.
Dienas ir naktis ant tilto leidžiantys meškeriotojai įsitikinę, kad latviai čia nė prie ko. Esą keselius naudoja ir tiltą niokoja vietiniai lietuvaičiai:
„Netiesa. Latviai čia nevažiuoja. Čia vietiniai palangiškiai, kretingiškiai. Iš Telšių atvažiuoja.“
„Čia latvio nė vieno nėra, jūs ateikit naktį pasižiūrėti. Nė vieno latvio. Visi lietuviai.“
Vis dėlto, pasak valdininkų, meškeriotojai irgi ne šventieji. Pasitaiko, kad ir jie peiliu ant Palangos simbolio išsirėžia griovelius, kad tvirčiau ir patogiau laikytųsi meškerės.