Atskleisti „Rusijos parankiniai“ Lietuvoje
Pateiktoje ataskaitoje minimi Lietuvos politikai, kurie kūrė Lietuvoje Rusijai palankius visuomeninius judėjimus.
Trečiadienį paviešintame Lietuvos žvalgybos institucijų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime dėmesio sulaukė Nepriklausomybės akto signatarai Rolandas Paulauskas bei Zigmas Vaišvila ir buvusi energetikos viceministrė Renata Cytacka, šiuo metu dirbanti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
Daugiausia ši informacija platinta per interneto svetaines „ekspertai.eu“, „ldiena.lt“, „sauksmas.lt“, „revoliucija.org“, „slfrontas.lt“, „sarmatas.lt“, „versijos.lt“, „laisvaslaikrastis.lt“. Didelis dėmesys platinant šią informaciją skirtas ir socialiniams tinklams, „Youtube“.
Šias jėgas bando konsoliduoti Zigmas Vaišvila, kuris per pastaruosius keletą metų tapo vienu dažniausiai Lietuvos prorusiškoje bei Rusijos Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje cituojamų Lietuvos politikų. 2015 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslo akademijoje įvyko Zigmo Vaišvilos ir Seimo nario Audriaus Nako organizuotas forumas „Mūsų valstybės tikslas“, kurio dalyviai susibūrė į vadinamąją „Birželio 3-iosios grupę“ (B 3 grupė). Grupė („Mūsų gretos“, Lietuvos liaudies partija, visuomeninis judėjimas prieš priverstinę imigraciją „Nacionalinis interesas“8 ir kt.) siekia sukurti oficialiai registruotą politinę organizaciją.
B 3 grupė beveik jokios įtakos Lietuvos visuomenei neturi, tačiau jos veikla naudojasi Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, formuodama nuomonę, kad Lietuvoje veikia gausi „nesisteminė opozicija“, kuri nesutinka su Lietuvos pasirinkta vakarietiška orientacija ir vykdoma užsienio politika. Sugrįžti į didžiąją politiką siekia ir buvęs SLF pirmininkas Algirdas Paleckis, kuris tik formaliai nutraukė ryšius su šia organizacija.
NSGK pirmininkas: motyvai aiškūs
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas teigė, kad šie marginalai sąraše atsidūrė tikrai ne be reikalo.
„Na, turbūt neveltui atsidūrė jie šiame sąraše, yra aiškūs motyvai.
Yra nurodyti argumentai, nes jų veikla kelia tam tikrą susidomėjimą valstybės saugumo klausimu. Ir VSD stebi jų veiklą, turi tam tikrą nerimą, todėl šie politikai ir pateko į šį sąrašą ”, - sakė A. Paulauskas, daugiau detalių nesutikęs viešinti iki trečiadienį vyksiančios spaudos konferencijos.
Arvydas Anušauskas: pavardės pradeda kartotis
Komentuodamas VSD paviešintą ataskaitą Seimo narys Arvydas Anušauskas teigė, kad minimos pavardės tikrai nenustebino.
„Pagrindinį savo politinį priešininką dažnas jų mato dabar, pavyzdžiui, aukščiausius postus užimančius Lietuvos politikus, tarkime, prezidentę Dalią Grybauskaitę, tačiau jie neįžvelgia didesnių pavojų, tik priešingai būtent Putino Rusijoje jie mato savo antieuropinę veiklą. Aš manau, kad būtent dvi aplinkybės dažnai juos suveda į vieną vietą. Jų retorikoje būtent šitos priežastys, bendravimas su Rusija, matymas ją kitokią ir antiprezidentinė retorika tiesiog suveda juos į tuos darinius”, - sakė Seimo narys.
Anot jo, grėsmės tikrai nemažėja, o naujų tendencijų yra gana mažai. Rusijos aktyvumas, kaip teigia A. Anušauskas, taip pat nemažėja, tačiau jis aktyvesnis už Lietuvos ribų.
„Pavardės pradeda kartotis. Reikalas tas, kad neatsiranda naujų pavardžių, metai iš metų tos pavardės išlieka tos pačios. Pavyzdžiui, Audrius Nakas, įdarbinęs pas save kaip padėjėją, kaip žinia, pernai metų ataskaitoje paminėtą žmogų, kuris vadino save politologu ir buvo užfiksuotas bendravęs su Rusijos rezidentu. Tai jiems yra visiškai natūralūs dalykai. Jie tame nemato jokio kompromato.Visi kiti irgi pasižymėję.
Aš tikėjausi, kad bus kažkokių pavardžių, bet jos kaip ir užfiksuotos, nes tie, kurie nenori išsiviešinti, bet yra tokie simpatikai, jų pavardžių šiuose sąrašuose nėra, čia kalba eina apie tuos aktyviuosius, apie tuos, kurie labai aktyviai dalyvauja Rusijos kanaluose, labai aktyviai palaiko Putino veiksmus. Kalba eina tik apie tam tikrą dalį, nes žmonių, žiūrinčių Rusijos televiziją, įtakojimas jos yra tikrai nemenkas, et tai nereikia, kad jie dėl to tampa kažkokiais Lietuvos priešais. Bet dalis marginalų iš tikrųjų užima labai aiškiai antilietuviškas pozicijas”, - sakė A. Anušauskas.
Grėsmės nemažėja
A. Anušausko teigimu, šiuo metu didesnė dalis Rusijos verbuojamų žmonių savo veiklą tęsia už Lietuvos ribų.
„Grėsmės nemažėja. Rusijos aktyvumas tiek minėtoje veikloje, tiek verbuojant mūsų piliečius slaptai veiklai tai pat nemažėja. Galbūt didesnė tos veiklos dalis yra perkelta už Lietuvos ribų, bet kokiu atveju tai netgi aktyvėja prieš mūsų verslininkus ir pareigūnus.
Tai yra tie veiksmai, kurie tampa dar aktyvesni. Tai ta tendencija ir prognozė, kad per artimąjį laikotarpį dviejų penkių metų neprognozuojama, kad padėtis keisis.
Kadangi absoliuti dauguma šauktinių yra motyvuoti savanoriai ir tendencija yra tokia, kad ir šiais metais, ir kitais metais ši tendencija nesikeičia Rusijai siekiant kažkokiu būdu turėti įtakos šauktiniams ir turėti šiame sluoksnyje savų žmonių jiems yra problematiška. Bet kaip tam tikrą norą skatinti priešpriešą, atitinkantį Rusijos interesus. Nes kuo silpnesnė Lietuvos kariuomenė, tuo jų interesas aiškiau išreikštas, tiesiog toks yra tikslas. Žinoma, jeigu mes peržvelgtume marginalinius portalus, rastume įtaką ir šia tema”, - sakė NSGK narys.
R.Paulauskas: tai - šmeižtas
R.Paulausko vadovaujamą judėjimą „Mūsų gretos“ žvalgyba įvardijo tarp organizacijų, kurios „didžiausią dėmesį (...) skyrė prorusiškos propagandos sklaidai lietuviškame internete“. Pats Nepriklausomybės akto signataras tai vadina šmeižtu.
Signataro teigimu, „Mūsų gretos“ nėra organizuotas judėjimas, todėl jis negali jam vadovauti. Pasak R.Paulausko, tai tiesiog yra neformali bendras idėjas vienijančių žmonių grupė. Anot jo, „Mūsų gretos“ vienija žmones pasisakančius „už lietuvių tautos ir Lietuvos valstybingumo išsaugojimą“.
„Aš įtariu, kad jie tiesiog neturi ką įrašyti, nes tikrai nebėra rimtų prorusiškų žmonių Lietuvoje, o reikia kažkaip parodyti, kad žmonės dirba“, - sakė R.Paulauskas.
Žvalgybos pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį į Pagrindinių teisių gynimo ir tyrimo centro, Nepriklausomo žmogaus teisių centro ir jų vadovų Oksanos Bekerienės bei Karlio Bilano, Lietuvos rusų mokyklų mokytojų asociacijos vadovės Elos Kanaitės, tinklalapio „ldiena.lt“ vadovo Lauryno Ragelskio veiklą.
Be to, joje teigiama, kad sugrįžti į didžiąją politiką siekia buvęs Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Algirdas Paleckis, kuris, anot žvalgybos, tik formaliai nutraukė ryšius su šia organizacija.
Šiemet Lietuvoje veikiančios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldus Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) – pirmą kartą skelbia bendrą grėsmių.
Į „juodąjį sąrašą“ įtraukta trigubai daugiau asmenų
Pernai Valstybės saugumo departamento (VSD) siūlymu į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą įtraukta trigubai daugiau asmenų nei užpernai, trečiadienį paskelbė VSD savo metinėje veiklos ataskaitoje.
„2015 metais VSD siūlymu į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą buvo įtraukta tris kartus daugiau asmenų nei ankstesniais metais. Nustatyta, kad šie asmenys gali būti susiję su priešiška užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veikla, teroristinėmis ar ekstremistinėmis grupuotėmis, užsiimti kita, konstitucinei santvarkai pavojų keliančia, veikla“, – rašoma VSD ataskaitoje.
Diagrama rodo, kad daugiausia tyrimų, pagal kuriuos uždrausta atvykti į Lietuvą, buvo atliekama dėl konstitucinės santvarkos apsaugos (66 proc.), tuo metu dėl kontržvalgybos – 16 proc., terorizmo – irgi 16 procentų. Dar 2 proc. tyrimų buvo susiję su ekstremizmu.
