Tačiau iki šiol mažai žinoma, kaip šis apsauginis mechanizmas veikia. Naujausias tyrimas, kuriam vadovavo dr. Jason R. Carter iš Mičigano technologijų universiteto, šiek tiek šį reiškinį paaiškina, pateikdamas įrodymų, kad žuvų taukai gali žymiai pasipriešinti žalai, kurią širdžiai sukelia psichinė įtampa.
Tyrimas nustatė, kad kelias savaites žuvų taukų papildus vartoję savanoriai sėkmingiau susitvarkė su psichine įtampa palyginti su tais, kas vartojo alyvuogių aliejų. Tiriamųjų širdies ir kraujagyslių būsena esant stresui buvo nustatoma matuojant širdies ritmo dažnį ir vertinant simpatinės nervų sistemos aktyvumą.
Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „American Journal of Physiology“, praneša sciencedaily.com.
Mokslininkai stebėjo 67 suaugusius savanorius, kurių širdies ir kraujagyslių sistema pradedant tyrimą buvo išsamiai ištirta. Tyrimai iš pradžių buvo atliekami ramybės būsenoje ir pakartoti, sukūrus psichinės įtampos sąlygas – savanoriai turėjo mintinai atlikti aritmetikos veiksmus, o tyrėjai nuolat ragino juos paskubėti.
Tada tiriamiesiems buvo skirta kasdien vartoti po 9 gramus žuvų taukų arba alyvuogių aliejaus, kuris šiuo atveju laikomas placebu kaip neturintis tokio pat teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sveikatai kaip žuvies taukai. Kas jiems buvo duodama, savanoriai nežinojo.
Praėjus aštuonioms savaitėms, tyrimai buvo pakartoti. Mokslininkai nustatė, kad ramybės būsenoje abiejų savanorių grupių tyrimų rezultatai nesiskyrė. Tačiau esant psichinei įtampai, žuvies taukus vartojusių tiriamųjų širdies ritmas ir apskritai simpatinės nervų sistemos aktyvumas buvo geresni nei tų, kas vartojo alyvuogių aliejų.
Pasak tyrimo autorių, gautieji rezultatai rodo, kad esant psichinei įtampai žuvies taukai turi apsauginį poveikį širdies ir kraujagyslių veiklai. Mokslininkai mano, kad tokius stebėjimus reikia tęsti ilgesnį laiką ir tirti žuvų taukų poveikį vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Naudos žmogui suteikia omega-3 sudėtyje esančios polinesočiosios ilgos grandinės eikozapenteno (EPR) ir dokozahekseno (DHR) riebalų rūgštys. Europos Sąjungoje šių rūgščių rekomenduojamos paros normos nėra nustatytos.