2011-aisiais aštuoniolikmečiui J. Poliakui scenoje teko atsistoti šalia vieno iš tituluočiausių atletų – Arūno Vandžio. Varžybų vedėjas Gintaras Martinkėnas tada sugebėjo nevykusiai pajuokauti: pasiūlė patraukti nuo A. Vandžio tą vaiką. Publika prapliupo juoktis.
„Pamenu tai lyg būtų pasakę vakar tuos žodžius. Įskaudinti manęs jie neįskaudino, bet jausmas buvo nemalonus, juk kad ir koks tu - esi vis tiek turi būti pagarba. Gerai, kad Arūnas yra supratingas, žmogus laikėsi santūriai šalia manęs: nei juokėsi, nei bandė pažeminti mane dar kažkaip. Bet visi šie įvykiai mane labai motyvavo judėti į priekį“, - pasakojo J. Poliakus.
Sugundė varžybomis
Paklaustas, kodėl prieš šešis metus nusprendė savo jėgas išbandyti jėgas kultūrizmo varžybose, šiaulietis J. Poliakus atsiduso: „Draugas sugundė“.
„Man buvo aštuoniolika, visą laiką sportavau klube „Fortūna“. Sportavome su draugu, kuris vieną dieną užsimanė pakeisti klubą ir sudalyvauti varžybose, - pasakojo J. Poliakus, kuriam ši idėja tuo metu visai nepatiko.
„Oi, aš tikrai nedalyvausiu, dar nesu tam pasiruošęs“, - tada savo draugui atsakė Justas.
Draugas pradėjo sportuoti sporte klube „Gylys“. „O aš likau vienas“, - nusišypso prisiminimuose besikapstantis kultūristas.
„Nuėjau, mane apžiūrėjo, papozavau ir su treneriu nusprendėme su treneriu ruoštis varžyboms, - papasakojo Justui draugas, kai šie du susitiko. - Junkis ir tu, ruoškimės kartu, bus lengviau, padėsime vienas kitam, eisim kartu į treniruotes“.
J. Poliakus susigundė. „Kitą dieną nulėkiau ir aš pasirodyti treneriui. Man pasakė, kad viskas su manimi yra gerai ir galiu ruoštis varžyboms. Atrodo, viskas paprasta, greita ir neskausminga. Tačiau kažkas man nedavė ramybės“, - pasakojo sportininkas.
Prireikė archyvų
Dar kelis mėnesius po varžybų J. Poliakus sportavo „Gylyje“, tačiau senoji salė viliojo. „Grįžau į savo nuostabią pirmąją sporto salę, kurioje jaučiausi kaip žuvis savo vandenyse. O Arūnas, mane pakalbino gal tik po metų laiko. Tada jis paklausė, ar nenorėčiau pabandyti pasiruošti varžyboms“, - pasakojo J. Poliakus.
„Jau esu dalyvavęs!“ - tada atsakė jaunuolis.
„Kur tu esi dalyvavęs?“ - negalėjo patikėti A. Vandys.
„Stovėjau „Saulės taurės“ varžybose šalia jūsų ant scenos“, - rėžė atgal Justas.
A. Vandys šio vaikio neprisiminė. Tačiau grįžo namo ir pradėjo kuistis nuotraukų archyvuose. Suradęs nuotrauką, jis suprato, ką užkalbino sporto salėje.
Arūnas Vandys ir Justas Poliakus (2011 m.) (nuotr. asm. archyvo)Džiaugiasi rezultatais
Šiais metais po neilgos pertraukos J. Poliakus grįžo į sceną. „Pertrauka buvo padaryta, nes reikėjo baigti studijas, be to, norint pasiruošti varžyboms reikia turėti nemažai pinigų, - sakė kultūristas. - Šiais metais nebepatenku į jaunimo kategoriją, tai mano pirmas sezonas, kai kovoju su vyrais, tad reikėjo kažkiek pataisyti savo trūkumus, didžiausius minusus“.
Šeštadienį Raudondvaryje vykusiose varžybose J. Poliakus tapo absoliučiu vyrų kultūrizmo kategorijos nugalėtoju, jau kitą dieną Vilniaus pirmenybėse svorio kategorijoje iki 90 kilogramų Justas džiaugėsi sidabro medaliu. Jis nusileido Europos čempionui Tomui Bendoraičiui.
„Visada giliai širdyje tikiu ir be galo noriu laimėti, kaip ir kiekvienas sportininkas. Žinojau, kad šiemet labai stiprūs sportininkai ruošiasi dalyvauti, tai buvau nusiteikęs kovoti. Pirmosiomis varžybomis esu labai patenkintas, - kalbėjo J. Poliakus. - Vienose iš jų buvau pirmas absoliučioje kategorijoje. Kas gali būti geriau už pirmą vietą? Antrose likau antras, esu labai patenkintas. Matau, kas yra mano priešininkai, tai tik antrasis mano normalus sezonas, kai kaunuosi su vyrais. Man dar tik 24-eri, todėl manau, kad viskas einasi kaip iš pypkės“.
- Koks yra pagrindinis šio sezono uždavinys? - paklausiau Justo.
- Pagrindiniai uždaviniai yra du: Lietuvos ir Europos čempionatai.
- Vilniaus pirmenybėse nusileidai T. Bendoraičiui savo kategorijoje, tačiau matėsi, kad scenoje puikiai sutariate - esate konkurentai, ar draugai?
- Tomas labai draugiškas ir malonus žmogus, visiškai nieko blogo apie jį negaliu pasakyti - geras sportininkas. Tai manau esame scenos, varžybų draugai, o konkurentai - tik privalomose pozose (juokiasi).
- Varžybų metu spinduliuoji ramybe - tau netrūksta pasitikėjimo savo jėgomis. Iš kur tai?
Aš atvykstu į varžybas padaręs viską, ką galėjau geriausiai, atlikęs viską, kas buvo trenerio liepta... Aš žinau, kad per trumpą laiką nieko nebepakeisiu, todėl ir nesijaudinu, esu ramus. Laukiu startų ramia širdimi, kol išlipsiu į sceną ir parodysiu, ką nuveikiau per tą laiką, ir mėgausiuos laisvąja programa pozuodamas jums.
- Ar jau esi nusprendęs, kad kultūrizmas yra tavo kelias?
- Taip, kultūrizmas - mano kelias, nes į kitą sporto šaką aš jau niekur nebetinku dėl savo figūros ir esu jau per senas pasiekti kitoje sporto šakoje kažkokių pasiekimų.
- Daugelis į tave žvelgia kaip į Lietuvos kultūrizmo ateitį? Ar tai nė kiek nespaudžia tavo pečių - tas dėmesys, baksnojimai pirštais ir atsakomybė?
Yra taip ne vienas pasakęs, kad esu šio sporto Lietuvos ateitis. Spausti gal nespaudžia, bet norisi nenuvilti tų žmonių, kurie manimi tiki ir serga už mane. Baksnojimas? Juk tai yra smagus reikalas. Kol aš vaikštau užkulisiuose, per svėrimą esu niekam neįdomus, visiškai niekas nekreipia į mane dėmesio, nes niekuo neišsiskiriu, esu neaukštas kaip kiti... Po pasirodymo žmonės negali patikėti, kad čia buvau aš: tas mažas vaikis, slampinėjantis kampais arba miegantis ant kėdės. Tada prasideda šnabždėjimai, baksnojimai: „Žiūrėk, čia tas monstras nuo scenos“... Ir tada mano širdį užlūsta geras jausmas (šypsosi).
- Į sceną grįžai su didele žuvies tatuiruote ant nugaros. Visi tave šaukia Fish'u - ar gali priminti, iš kur ši pravardė?
Taip, grįžau su tatuiruote. Gal kažkokia klaida padaryta: kai esu šio sporto šakos atstovas, bet yra kaip yra - man labai patinka tatuiruotės. Fishas aš esu jau gal nuo 10-12 metukų, anksčiau mane vadino Peleku nuo mano pavardes Poliakus, o kažkurią dieną vienas mano draugas pasakė „Tu nebe Pelekas, o Fishas“. Na, ir nuo tos dienos, kaip sakoma, kibo man ta pravardė. Daugelis net nežino mano vardo, visi vadina Fishu: draugų mamos, draugai, treneris. Visiems aš esu Fishas, Fishiukas, Žuviukas ir panašiai. Tai ir „Facebook“ puslapis pavadintas „Fish out of steel“, o „Facebook“ profilio vardas - Fishas. Tai ir tatuiruotes labai norėjau, kari simbolizuotų žuvį. Ant nugaros turiu ištatuiruotą Koy žuvį. Tai yra žuvis, kuri, pasak legendos, plaukė prieš srovę Geltonąją upe: per krioklius ir kitas kliūtis, nes norėjo pasiekti kalno viršūnę, kurioje buvo „Drakono vartai“, per kuriuos praplaukus ji turėjo pavirsti drakonu. Legenda sako, kad ši žuvis simbolizuoja atkaklumą, užsispyrimą, ryžtą, valią ir kovotoją dvasią. Žuvis pasiekė vartus ir virto drakonu. Ant mano nugaros yra žuvis su drakono galva, tai atspindi mane: esu kovotojas, užsispyręs atliksiu ir pasieksiu sau iškeltus tikslus, bet kokiais būdais.
- Daugelis stebisi tavo kojomis - kokia yra jų paslaptis?
Neturiu jokios paslapties, kažkiek apdovanojo gamta tais reikalais mane. O šiaip esu darbininkas sporto salėje: dirbu, dirbu ir dar kartą dirbu, kad turėčiau. Be darbo nieko nebus - stengtis reikia.
Beje, kultūrizmo varžybų vedėjas G. Martinkėnas sekmadienį, Vilniaus pirmenybių metu, viešai atsiprašė J. Poliako už savo žodžius, pasakytus prieš šešis metus.
Arūnas Vandys, Justas Poliakus ir Gintaras Martinkėnas (nuotr. Manto Stankevičiaus) 
