Storas ledas, surakinęs ežerus, grasina juose gyvenančioms žuvims – joms pradeda trūkti deguonies. Padėtis blogėja dar ir todėl, kad gausiai sningant ledą užverčia šviesos nepraleidžiantis sniego sluoksnis, dėl kurio deguonies sintezė vandenyje sumažėja.
Marijampolės žvejai jau įspėjo aplinkosaugininkus, kad pragręžus eketes Amalvo ežere iš jų sklinda nemalonus kritusių žuvų kvapas.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento duomenimis, šiemet pirmieji žuvų dusimo ežeruose požymiai gali pasireikšti dviem ar trim savaitėmis anksčiau nei praėjusiomis žiemomis.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios apsaugos inspekcijos viršininkas Algimantas Lacis ramina – mūsų regione žuvys nedūsta, tačiau kai kuriuose ežeruose Kelmės rajone deguonies kiekis vandenyje jau artėja prie kritinės ribos, kai jo iš tikrųjų bus per mažai.
Naujausiais deguonies koncentracijos matavimo ežeruose duomenimis, Šiaulių apskrityje dėl jo trūkumo labiausiai kenčia Kelmės rajono Tyklio ir Vėžežerio ežerų žuvys. Šiuose vandens telkiniuose deguonies koncentracija tesiekia 3,9 miligramo litre vandens. Riba, anot Algimanto Lacio, yra 3,5–3 miligramai deguonies litre vandens, o norma žiemą yra 5–6 miligramai. Apie susidariusią kritinę situaciją minėtuose Kelmės rajono ežeruose informuoja jų savininkai – Žvejų ir medžiotojų draugijos Kelmės skyrius bei Užvenčio seniūnas Zonis Virbalas.
Gyvosios apsaugos inspekcijos viršininkas Algimantas Lacis tvirtina, kad Šiaulių rajono ežeruose žuvys tikrai nedus, nes jie yra gilūs, prateka vanduo. Saugūs yra visi aplink Šiaulius esantys ežerai.
"Rėkyvos ežere per visą savo darbo praktiką neprisimenu atvejo, kad žuvims būtų pradėję trūkti deguonies. Rėkyvos ežeras maitinamas požeminių versmių, iš jo nuolat išteka vanduo, vyksta judėjimas, kaita, matyt, dėl to žuvų dusimo atvejų nenustatyta", – aiškina aplinkosaugininkas. Jis nepeikia ir šiųmetės žiemos. Tiesa, šalta, ežerus sukaustė storas ledas, bet jis yra vientisas. Blogiau, kai atleidžia ir vėl užšąla, tuomet susidaro vadinamosios oro pagalvės, kurios nepraleidžia šviesos".
Pirmieji apie žuvų dusimo atvejus aplinkosaugininkams praneša žvejai. "Pragręžus eketę, iš pradžių pasirodo vabaliukai, tada gali iškilti ir kai kurios žuvys – dažniausiai lydekos ir ešeriai. Šios plėšrūnės yra aktyvios, todėl ir oro joms reikia daugiau. Kitų rūšių žuvys – ramesnės, apsnūdusios, tenkinasi mažesniu deguonies kiekiu", – sako Algimantas Lacis. Nustatę žuvų dusimo atvejus, aplinkosaugininkai informuoja ežerų savininkus ar savivaldybes, kurie privalo pasirūpinti žuvų gelbėjimo darbais.
Rekomenduojama nuo vandens telkinių ledo nuvalyti sniegą, iškirsti didžiules eketes, kad dugne vyktų bent minimali fotosintezė. Vis dažniau vandens telkiniams gelbėti pasitelkiami kompresoriai. Jie ežero vandenį pumpuoja ant ežero ledo, per iškirstas eketes vanduo suteka atgal, jau pasisotinęs deguonies. Deguonis iš balionų gali būti leidžiamas tiesiai į vandenį. Taip išgelbėti nuo dusimo galima tik mažus vandens telkinius – nuo kelių ar keliolikos arų iki kelių hektarų. Didesniems pagalba yra sudėtingesnė, todėl dažnai einama paprastesniu keliu – skubiai išduodamas leidimas verslinei žuvininkystei ir bepradedančios dusti žuvys yra išgaudomos.
Irena BUDRIENĖ
