- Puikiai. Dirbu ne viena, prisijungiau prie vienos profesionaliausių žinių komandų. Tad tai tikrai netapo šaltu dušu arba užduotimi staigiai daryti ką nors naujo ir visiškai netikėto. Žmonės, su kuriais dirbu, yra fantastiški. Jie supranta, kas man gali būti nauja, neįprasta arba nepažįstama, ir visada padeda.
- Stebint laidas atrodo, kad jos labai skirtingos. Sulaukiate kritikos ar ieškote savo braižo?
- Natūralu, kad pirmoji laida skiriasi nuo dabar vedamų. Dabar esu rami ir žinau, ką bei kada turiu daryti. Kritika svarbi tik tuomet, kai yra konstruktyvi, nes tiesiog pablevyzgoti ar pasikeikti žmonės gali tik už nugaros. Tiesiai šviesiai niekas bjaurių žodžių nesako. Girdžiu tik konstruktyvią kritiką, o tai, kas rašoma komentaruose, tėra žodžiai, kurių trys ketvirtadaliai žmonių neišdrįstų pasakyti tiesiai šviesiai.
- Ar nejaučiate spaudimo dėl daugelį metų jums lipintos rimtos publicistės etiketės ir žiūrovų vertinimų?
- Tikriausiai natūralu, kad žiūrėdami laidą „Prieš srovę“ žmonės priprato mane matyti kaip jos vedėją. Tačiau nemanau, kad tai tokia ryški, nekintanti ir visiems laikams priklijuota etiketė. Vesdama žinias jau pirmą savaitę įgijau patirties, kaip reikėtų dirbti visiškai kitu tempu. Kurdami laidą turime daugiau laiko įsigilinti į istorijas, rasti daugiau informacijos, sekti įvykius, o kai kurias temas galbūt atidėti vėlesniam laikui. Žiniose viskas vyksta daug greičiau.
- Kaip manote, ar labai nuo tikrosios jūsų asmenybės skiriasi viešas įvaizdis?
- Kartais aplinkiniai mato vienokias žmogaus asmenybės puses, kurios tik jiems atrodo reikšmingos, o pats asmuo pastebi kitokias. Tai natūralu, nes negalime vieni kitų itin gerai pažinoti. Viešumoje atrodome kitokie. Netgi daugelį metų kartu gyvenantys sutuoktiniai kartais vienas kitą nustebina netikėtomis savybėmis, o ką jau kalbėti apie žmones, matomus televizoriaus ekrane. Kai susipažįstu su naujais žmonėmis, jie pastebi, kad nesu tokia rimta bei visuomet susikaupusi, o moku ir pasijuokti bei būti žaisminga.
- Tačiau priimdama naują darbo pasiūlymą nepalikote ir senojo darbo. Kaip viską spėjate? Ar dar lieka laiko laisvalaikiui?
- Šiuo metu visas mano dėmesys ir laikas skirtas darbui. Kol kas laisvalaikiui laiko lieka labai nedaug, nes tą savaitę, kai vedu žinias, po laidos grįžtu 23.30 val. Tad laiko lieka tik puodeliui arbatos ir miegui (juokiasi). Tačiau kuo daugiau darbų turiu, tuo geriau išmokstu planuoti laiką.
- Jums svarbu dirbti matomą darbą?
- Buvimas viešumoje man nekelia jokio malonumo, todėl be dėmesio ar darbo ekrane tikrai neliūdėčiau. Tai nebuvo ir mano tikslas. Savęs nelaikau kažkuo ypatinga vien dėl to, kad dirbu televizijoje. Džiaugsmą man teikia tai, kad viešumas padeda žmonėms. Ir visiškai nesvarbu, ar prieš kameras būsiu aš, ar kitas žmogus. Viešumas gali padėti pakeisti sistemą ir nuveikti labai daug. Šis adrenalinas neleidžia nurimti. Galiu rasti ir kitą darbą, bet matau, kad čia padedu žmonėms.
- Ar nesijaučiate lyg kovotumėte su vėjo malūnais?
- Jeigu ta kova būtų be rezultato, tikrai apimtų toks jausmas. Tačiau matau, kad galiu padėti keisti pačią sistemą. Be to, prie vieno kovojančio žmogaus prisijungia ir daugiau bendraminčių. Tiesiog nereikia pasiduoti.
- Gyvenime esate kategoriška kovotoja?
- Esu žmogus, kuris siekia teisybės. Yra akimirkų, kai privalau būti kategoriška, kad gerbčiau pati save, bet kartais reikia būti diplomatiška ir siekti kompromisų. Tai gali būti daug svarbiau negu įrodyti savo tiesą.
- Vis šiltėjantys orai rodo, kad artėja ir televizijos sezono pabaiga, atostogos. Jau suplanavote jas?
- Juokaujate (juokiasi)? Nė negalvoju apie tai. Tačiau vasara iš tiesų yra tas laikas, kai galiu atsipūsti, daugiau dėmesio skirti ne tik sau, bet ir artimiesiems. Tačiau pastarieji kartais papriekaištauja, kad nėra laiko ilgai lauktiems susitikimams ir pasisėdėjimams prie arbatos puodelio. Kita vertus, tam, kad pradėčiau ilsėtis ir atsipalaiduočiau, prireikia vieno gero žygio baidarėmis arba dviračiais.
- Sakėte, kad dirbant televizijoje nuolatos reikia atsinaujinti, keistis. Kokia esate šiuo metu?
- Sunku save vertinti. Dabar daug dėmesio skiriu naujai sričiai, profesiniam tobulėjimui. Man tai – gana didelė ir svarbi užduotis. Stengiuosi viską tinkamai susidėlioti, perprasti. Tai – ieškojimų etapas.
- Ar nesunku dirbti kartu su vyru, žinomu televizijos laidų prodiuseriu Gintaru Kudaba?
- Būtent šiuo metu labai džiaugiuosi, kad dirbame kartu, nes kai žmogų puikiai pažįsti, gali juo pasitikėti 100 %. Manau, kai aplink atsiranda daug darbų ir rūpesčių, labai svarbu, kad suptų žmonės, kuriais galima pasitikėti. Tai – svarbiausias dalykas. Tačiau esu stiprios ir vieningos komandos dalis. Dirbdama su stipriais ir patikimais žmonėmis pati jaučiuosi stipresnė.
- Sakoma, priešingybės traukia, tačiau ar turite panašumų?
- Esame panašūs nebent tuo, kad abu labai stipriai mylime savo darbus ir turime stiprų atsakomybės jausmą.
- Turite silpnybių?
- Turiu! Tiesą sakant, vis bandau pasodinti tulpes ir tikiuosi, kad jos išaugs. Tačiau kol kas stiebai užaugo tik iki 3 cm aukščio. Vis galvoju, kokia čia neteisybė (juokiasi). Tad tos gėlės ir yra mano didžioji silpnybė. Vyrui sunku suprasti, kodėl mūsų namuose yra tiek daug įvairių sėklų, gėlių svogūnėlių, vazonėlių ir kitų sodininkystės atributų bei kodėl vis dar nepadarau išvados, kad jei negaunu jokio rezultato, galbūt reikėtų užsiimti kuo nors kitu. Tačiau nepasiduodu ir tikiu, kad man dar pavyks (šypsosi).
Audrės Kudabienės geriausieji...
Populiari publicistė nepabūgo pasiduoti provokacijai ir ilgai negalvodama papasakojo, ko¬kius prisiminimus bei asociacijas jai kelia tam tikri žodžių junginiai.
Didžiausia patirta baimė. Manau, baisu būtų atsidurti naujoje šalyje be draugų ir artimųjų.
Gėdingiausias prisiminimas. Stengiuosi sau gėdos neprisidaryti (juokiasi).
Mėgstamiausias aksesuaras, be kurio neišeinate iš namų. Apyrankė! Jų turiu pusę stalčiaus. Mėgstamiausias papuošalas visada bus tas, kuris atrodys smagiai, trauks akį arba kels pozityvių prisiminimų.
Žaviausias sutiktas vyras. Argi kyla klausimų (juokiasi)? Kai rankos svyra, ir jei pažiūriu į vyrą, o jis sako, kad viskas bus gerai. Vadinasi, taip ir bus. Tad vyrą daro žavų idėjos, entuziazmas ir gebėjimas rasti išeitį iš bet kokios situacijos.
Greičiausia transporto priemonė. Retkarčiais esu palepinama greitaisiais skrydžiais. Tačiau pati lėktuvo nė karto nepilotavau.
Blogiausia gauta dovana. Nėra! Stengiuosi į tai žiūrėti paprasčiau ir tikiu, kad bet kokia dovana, jei tik nėra susijusi su neigiamomis emocijomis, yra gera.
Mėgstamiausia spalva. Mėlynos ir žalios derinys. Ir nors turiu nedaug drabužių, tačiau dauguma jų yra būtent šių atspalvių.
Blogiausia savybė, kurios norėtumėte atsikratyti. Norėčiau mažiau malti liežuviu.
Patogiausias drabužis. Labai neoriginalu, bet tai – džinsai (juokiasi) !
Kvailiausias pirkinys, kurį gailitės įsigijusi. Tokių tikrai yra, tačiau puiku, kad juos visada galima grąžinti. Šia galimybe naudojuosi po kas antro apsipirkinėjimo.
Didžiausia rankose laikyta pinigų suma. Milijonas butaforinių litų, kurie buvo skirti magiškam triukui nufilmuoti.
Įsimintiniausia kelionė. Tai kelionė po Šiaurės Ispaniją.
