Visai netrukus knygynų lentynas turėtų pasiekti Akvilės romanas „Du gyvenimai per vieną vasarą”. Žiniasklaidoje dirbti mergina pradėjo ankščiau nei baigė mokyklą. Iš pradžių ji rašė gimtosios Ukmergės laikraščiams, vėliau buvo žurnalo „Panelė” žurnalistė, teko rašyti ne vienam portalui, šiuo metu ji yra laidos „Emigrantai” redaktorė, rašanti scenarijus laidoms ir kartais dirbanti kaip režisierė.
„Man keista, kad dauguma rašytojų kaltinami tuo, kad bando patenkinti savo ego. Pabandykite patys parašyti tokį ilgą ir sudėtingą kūrinį – po poros savaičių darbo ego neliks nė kvapo, - teigė netrukus savo knygą pristatysianti Akvilė. - Pykčio išliejimas, savo nelaimingo gyvenimo aprašymas ar bandymas pasirodyti knygas dažniausiai sugadina“.
„Tas pusmetis, kurį praleidau prie rankraščio, buvo keistas. Labai daug keliavau ir labai daug tryniau. Pamenu, visą mėnesį nesugalvojau vieno istorijos vingio, ir jau maniau, kad reikės mesti visą šį reikalą. Tačiau gulėdama viename Ispanijos paplūdimių nugirdau pokalbį. Kaip supratau, kalbėjosi pradedantis dailininkas ir kažkoks meno kritikas. Kritikas sako: „Tavo paveikslai šūdini. Be minties, prastai nutapyti, šlykštaus kalorito”. Po šio sakinio staiga sugalvojau, kaip išspręsiu savo problemą. Supratau, kad kūrybingumas yra keistas dalykas, ir labai noriu kurti toliau. Sukurti kažką naujo daug smagiau negu eiti kitų praeitais takais“, -teigė žurnalistė.
„Du gyvenimai per vieną vasarą” – romanas apie silpnus žmones, bandančius gyventi taip, kad įtiktų visiems aplinkiniams, ir jiems tai komiškai nesiseka. Užspausta lengvai išprotėjusių artimųjų, talentinga pianistė Laura sutinka tikrą beprotį, vardu Fredis. Laura tampa keistos meilės ir daugybės nepalankių aplinkybių įkaite. Nelieka nieko kito, tik bėgti.
„Savo knygą dedikavau melagiams, pataikūnams ir besišypsančioms tetoms su peiliais kišenėse – visiems, kas netobuli ir tai žino“, - akimi mirktelėjo A. Kavaliauskaitė.
- Didžiausia moterų problema gyvenime – nubėgusi pėdkelnių akis? – pradėjome labai neįprastą „blic“ interviu.
- Ne. Didžiausia problema – ką apie nubėgusią akį pagalvos kitos moterys. O apie nubėgusias akis jos retai pamano ką nors gero.
- Plikiai geresni lovoje už bet kurį „Ronaldo“?
- Kad galėčiau atsakyti į šį klausimą, reikėtų išbandyti bent dešimtį plikių ir dešimtį ronaldų. Šioje srityje tiek daug pasiekti neketinu.
- Svarbu ne ūgis, o smūgis?
- Kvailiausių posakių rinkimuose šis gautų prizinę vietą. Svarbu ne pjūklas, o mėsmalė. Svarbu ne anekdotai, o koldūnai. Svarbu ne seksas, o Tytuvėnai. Svarbu ne balsas, o grėblys.
- Muzikos mokykla – tai ne visada nuosprendis?
- Nuosrpendis yra krūmuose uostyti klijus. Groti muzikos instrumentu yra daug geriau, netgi jei tai klarnetas.
- Žurnalistai yra beraščiai?
- Kai kurie. Tačiau yra ir nerangių padavėjų, ritmo nejaučiančių šokėjų bei poetų, rimuojančių „saulė” ir „pasaulis”. Žurnalistų neraštingumui skiriama pernelyg daug dėmesio. Iš tiesų jie labiau išsilavinę už nemenką dalį visuomenės.
- Meilė trunka trejus metus?
- Taip. Santuoka – penkerius; jaunystė – devyniolika; draugystė – septynerius. Kuo kvailesnis esate, tuo trumpiau geri dalykai jums tęsiasi.
- Šimtą straipsnių yra parašyti lengviau negu vieną knygą?
- Keistas klausimas. Išdrožti šimtą šaukštų lengviau nei pastatyti pirtį?
- Betmenas yra kietesnis už Žmogų – Vorą?
- Taip, bet ne toks pavojingas kaip marozas su peiliu ir buteliu degtinės.
- Nėra prastos muzikos, tėra žmonės be klausos?
- Svarbiausia, kad žmonės be klausos nekurtų muzikos. Deja, tai yra utopija.
- Vyrai yra drąsūs ir nieko nebijo, išskyrus vorų, varlių, aukščio, tamsos, pabaisos, kuri gyvena po lova, uošvienės, savo mamos, girto kaimyno policininko, kiosko pardavėjos, kitame kieme gyvenančio Vakarų Škotijos terjero, skiepų, kraujo, siaubo filmų?
- Visas šias problemas dažniausiai išsprendžia žmona. Tada tik jos vienos ir belieka bijoti.
- Kiekviena mergaitė vaikystėje svajoja būti princese arba Barbe?
- Ne. Princesės jau praeity. Prieš porą dienų girdėjau mergaites, besiginčijančias, kuri iš jų galės būti interneto sensacija.
- Para teturi 24 valandas?
- Na, lyg ir taip. Ar čia koks užslėptas galvosūkis?
- 5 tūkst. eurų – tai yra daug pinigų?
- Jeigu nusipirkai butą ir radai juos paslėptus po palange – taip. Jei tiek uždirbi per metus – tikrai ne.
- Dovanotam arkliui į dantis nežiūrima?
- Žiūrima visada, tik apie tai nekalbama. Tie, kas drįsta prabilti, daugiau arklių nebegauna.
- Svarbu ne išorė, o vidus?
- Jeigu kalbame apie čeburekus – taip.
- Ežiukas, kuris eidamas pamiršo kvėpuoti yra kur kas laimingesnis už daugumą lietuvių?
- Esu girdėjusi pasakymą, kad už lietuvį net dzikūnas geriau gyvena. Vis dėlto gyvas žmogus turi daugiau šansų būti laimingas nei miręs. Net jei jis lietuvis.
