Vos už šimto metrų nuo sprogimo Norvegijoje vietos įsikūrusioje dienraščio redakcijoje dirbantis žurnalistas Amundas Trellevikas prisimena pirmosiomis minutėmis tvyrojusį chaosą, greitai priimtą sprendimą redakciją perkelti į vyriausiojo redaktoriaus namus ir lenktyniavimą su laiku, kai spaudžia galutiniai terminai.
„Mūsų redakcija yra įsikūrusi tik 100 metrų nuo tos vietos, kur įvyko sprogimas. Tai yra pačiame Oslo centre. Šioje vietoje yra daugiausiai įsikūrusios įstaigos, čia negyvena daug žmonių. Mūsų redakcija yra septintajame devynaukščio aukšte, per sprogimą, kuris įvyko 15.30 val. vietos laiku, išdužo maždaug pusė langų, lango, kuris yra šalia mano stalo, stiklai pažiro vidun“, – naujienų agentūrai ELTA pasakojo užsienio naujienų žurnalistu dienraštyje „Dagsavisen“ dirbantis A. Trellevikas.
Žurnalistui pasisekė, jis stovėjo nugara atsisukęs į langą, ir pabirę stiklai jo nesužeidė. Po sprogimo jautėsi degėsių kvapas, lauke tvyrojo didžiulis dūmų debesis, taigi mes iš karto supratome, kad vyksta kažkas rimto. Kaukiant signalizacijai, pagriebiau savo krepšį, mobilųjį telefoną ir išbėgau pro duris. Nebuvo laiko galvoti. Mes tik bėgome laiptais žemyn", – prisiminė A. Trellevikas.
Žurnalistas prisiminė gatvėje tvyrojusią sumaištį, gatvę, nusėtą langų stiklų, čia sėdinčius, krauju paplūdusius žmones, riksmus.
„Mes nežinojome, ką daryti ir ką galvoti, mes buvome beveik paralyžiuoti. Prisimenu, vienas mano kolega paklausė: „Čia filmas? Ar mes sapnuojame?“, – pasakojo A. Trellevikas.
Šioje situacijoje nesutriko dienraščio redaktoriai – surinko darbuotojus ir nusivedė tolyn nuo sprogimo vietos. Po maždaug pusvalandžio buvo nuspręsta eiti į vyriausiojo redaktoriaus namus. Jis gyvena netoli redakcijos, Oslo centre, ir čia mes įkūrėme naują biurą. Turėjome nešiojamuosius kompiuterius, internetą, tad pradėjome dirbti kaip įprasta", – sakė A. Trellevikas.
Žurnalistas prisiminė, kad sunkiausia užduotis jiems tą vakarą buvo suspėti viską padaryti laiku.
„Penktadienį daugumai Norvegijos laikraščių reikia anksčiau atiduoti leidinius į spaustuvę. Mūsų atveju tai reiškė, kad turime parašyti visus straipsnius ir redakcinį straipsnį iki 19 val. Per maždaug 2 valandas sugebėjome parengti 24 puslapių laikraštį, kuriame buvo aprašomas tik teroro aktas“, – sakė A. Trelevikas.
Norvegijos žurnalistas prisiminė, kad artėjant galutiniam terminui pasirodė žinių apie šūvius Utojoje. „Išsamios informacijos apie įvykius ten neturėjome iki maždaug 4 val. ryto“, – sakė A. Trelevikas.
Sekmadienį dienraštis neišeina, tad šeštadienį Eltos kalbintas žurnalistas su kolegomis ilsėjosi, sekmadienį grįžo į darbą.
„Sudužę langai buvo užkalti medinėmis plokštėmis. mes šlavėme sudužusį stiklą ir rengėme naują laikraštį. Tai pavyko tikrai gerai, tačiau buvo gana keista galvoti apie lauke mus saugančią kariuomenę ir tai, kad didžioji dalis centro tebebuvo užblokuota. Bet kokiu atveju mums viskas gerai, niekas iš mūsų komandos rimčiau nesužeistas. Mes grįžome, dirbame, laikraštis bus išleistas rytoj ir poryt, ir dar vėliau“, – sakė A. Trelevikas.
Norvegija pirmadienį tylos minute pagerbė penktadienį sostinėje Osle ir Utojos saloje įvykdytų teroristinių išpuolių aukas. 12.00 val. vietos laiku visoje šalyje žmonės nutraukė darbą. Buvo sustabdyti visi traukiniai, sostinėje sustojo ir automobilių eismas, primena ELTA.
Pradžią tylos minutei Oslo universiteto auloje davė karalius Haraldas V ir ministras pirmininkas Jensas Stoltenbergas. Jie pirmieji pasirašė ir užuojautų knygoje.
Šiurpių išpuolių aukos tylos minute pagerbtos ir Švedijoje, Danijoje, Islandijoje bei Suomijoje. Gedulo ženklan prie visų oficialių pastatų pleveno iki pusės stiebo nuleistos vėliavos.
13 val. Lietuvos laiku mūsų šalies gyventojai taip pat buvo pakviesti tylos minute pagerbti aukų, žuvusių per tragiškus penktadienio įvykius.
Pirmadienį į teismą Osle bus atvesdintas žudynes surengęs 32 metų Andersas Behringas Breivikas. Jis per savo advokatą pareiškė teisėjui išdėstysiąs nusikaltimo motyvus ir todėl norįs, kad posėdis būtų viešas.
Oslo policijos vadovas Oysteinas Maelandas tuo tarpu pareiškė, kad išpuolių aukų skaičius gali būti sumažintas. Iki šiol buvo skelbiama apie 93 žuvusius žmones. Pareigūnas atkreipė dėmesį į sudėtingą darbą identifikuojant aukas bei duomenis apie dingusiuosius. Galbūt, anot jo, pradžioje pateikti skaičiai buvo per dideli.
Kartu aiškėja vis naujų detalių apie žudynes Utojoje. Medikų duomenimis, nusikaltėlis naudojo specialias kulkas, kad padarytų aukoms maksimalią žalą. „Aš niekada anksčiau nesu matęs tokio tipo šautinių žaizdų“, – sakė 16 sužeistųjų operavęs chirurgas Colinas Poole'as.
