Ministerijos teigimu, nuo 2024 metų vasario vidurio vietoje dešimties regioninių padalinių liks šeši, nuo keturių iki dviejų sumažės vadovo pavaduotojų, taip pat numatoma apjungti dešimt dabar esančių pasienio punktų iki trijų.
„Stambinama iki šešių teritorinių padalinių. Pasienio punktai irgi būtų sustambinami pagal apygardas“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.
Pasak jo, iki šiol esantys pasienio punktai fiziškai išliks, tik bus priskiriami Vilniaus, Kauno arba Klaipėdos skyriams.
Planuojama sujungti Telšių departamentą su Šiaulių, Panevėžio – su Utenos, Klaipėdos – su Tauragės, Marijampolės – su Alytaus, o Kauno ir Vilniaus padaliniai pertvarkomi nebus.
V. Aleknavičius pabrėžė, kad po reformos darbuotojų darbo vietos išliks, keisis tik pavaldumas.
„Tai nereiškia, kad darbuotojui reikės važinėti kažkur toliau, jų darbo vieta išliks“, – teigė V. Aleknavičius.
Vietoje keturių direktoriaus pavaduotojų liktų du, viena pareigybė būtų naikinama, o vietoje kito pavaduotojo būtų kancleris.
„Mūsų tikslas, kad išliktų visi darbuotojai, kurie dabar yra, ir teiktų paslaugas“, – pridūrė V. Aleknavičius.
Jis taip pat pabrėžė, kad po reformos Vilniuje daugiau darbuotojų neatsiras.
Tarnybos laikinosios vadovės Audronės Mikalauskienės tvirtinimu, pertvarka yra būtina.
„Gaila, kad ji nebuvo anksčiau padaryta. Nes 2018 metais išorės ekspertai, konkrečiai įmonė „Civita“ indikavo apie tas pačias problemas, su kuriomis susiduriame šiandien. Jų siūlymas buvo palikti penkis teritorinius padalinius“, – teigė ji.
Ministerija anksčiau skelbė, kad siekiama išmontuoti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai struktūrą, pertvarkyti institucijos valdymo grandis, užtikrinant tarnybos paslaugų kokybę bei prieinamumą.
