Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojo 2010 m. lapkričio 18 d. Seimo priimtas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas. Keleivinio transporto įmonių vadovai baiminasi, jog kodekso pataisos įneš sumaišties surenkant baudas iš be bilieto važiuojančių keleivių.
Bauda mažės
Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas viešajame transporte – važiavimas autobusais bei troleibusais be bilieto. Per metus kontrolės tarnybos sulaiko tūkstančius „zuikių“. Vien tiktai Vilniaus mieste 2010–aisiais nubausta 61 tūkstančiai keleivių, važiavusių autobusu ar troleibusu be bilieto.
ATPK pakeitimai numato galimybę pažeidėjams, nesunkų pažeidimą padariusiems pirmą kartą, mokėti dvigubai mažesnę baudą. Tai, be abejo, nebloga žinia viešojo transporto „zuikiams“, tačiau kontroliuojančioms institucijoms naujoji tvarka sukels papildomų problemų.
Remiantis naujosiomis taisyklėmis, baudos nebegalima imti pažeidimo padarymo vietoje, t. y. autobuse ar troleibuse; visais atvejais pažeidėjui privalu surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Jei nustatoma, kad žmogus prieš tai per metus analogiško prasižengimo nepadarė, kartu su protokolu jam turi būti surašomas administracinis nurodymas, pagal kurį žmogus turi suskubti per dešimt dienų sumokėti pusę jam paskirtos minimalios baudos.
Iki šių metų sausio 1–osios kontrolieriai turėjo teisę nuo 60 iki 100 litų siekiančią baudą paimti autobuse ar troleibuse. Įsigaliojus ATPK pataisoms, protokolą surašyti privalu. Prieš tai kontrolierius turi nustatyti pažeidėjo asmens tapatybę. „Kadangi keleivis, važiuojantis be bilieto, dažniausiai neturi (ar stengiasi nerodyti) asmens dokumento, kontrolierius privalo pristatyti pažeidėją į policiją. Tokiu būdu su vienu pažeidėju sugaištama daug laiko, kas, žinoma, sutrikdo kontrolieriaus darbą maršrute“, – aiškina asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.
Kaip nustatyti – ar pirmą kartą?
Šalyje iki šiol nėra sukurto vieningo administracinių teisės pažeidimų registro, taigi nustatyti, kelintą kartą per metus „zuikis“ sugautas be bilieto, praktiškai neįmanoma. „Kiek mums žinoma, yra 2010 m. sausio 13 d. LR Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5–V–28 patvirtinti Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro nuostatai, tačiau šiame registre registruojami tik policijos pareigūnų užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai. Jeigu vieningas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų registras ir egzistuotų, kontrolieriai neturėtų techninių galimybių operatyviai tiesiog iš autobuso ar troleibuso susisiekti su registrą administruojančia institucija ir negalėtų skubiai gauti reikiamos informacijos“, – sako J. Stolovickis.
Surašius administracinį nurodymą, kontrolieriai privalo stebėti, ar pažeidėjas per dešimtį dienų sumokėjo baudą. Jei sumokėjo, tuomet administracinio teisės protokolo bylos teisena baigiama. Tačiau keleivinio transporto įmonių ir savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų kontrolės tarnybos neturi techninių galimybių kontroliuoti, ar „zuikis“ laiku susimokėjo jam paskirtą baudą.
„Manome, kad dėl naujosios keleivinio transporto kontrolės tarnybų veikla gali sutrikti, tuo pačiu padaugėti ir važiuojančiųjų be bilieto keleivių. Tai sumažintų keleivių vežėjų pajamas. Mūsų manymu, ATPK turėtų būti padarytos išimtys ir numatyta galimybė baudas už smulkius administracinės teisės pažeidimus iki 100 litų imti pažeidimo padarymo vietoje“, – sako J. Stolovickis.
Pinigai atitenka valstybei
Nors keleivių vežėjai išlaiko kontroliuojančias institucijas, baudos už administracinius teisės pažeidimus pakliūva į šalies biudžetą. „Jei baudos už važiavimą be bilieto patektų į įmonių sąskaitą, kontroliuojančios keleivinio transporto įmonės galėtų sukurti ir tvarkyti savo administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymo ir baudų iš pažeidėjų duomenų bazę. Tuo pačiu surinktos lėšos iš dalies padengtų kontrolės tarnybų darbo organizavimo ir duomenų banko sukūrimo bei priežiūros sąnaudas“, – sako J. Stolovickis.
Lina JAKUBAUSKIENĖ
