Nuolaidūs Suomijos šaunamųjų ginklų įstatymai veikiausiai sulauks nemažai kritikos, kai trečiadienį vienas 18 metų moksleivis nušovė septynis mokinius ir mokyklos direktorę. Po to žudikas nukreipė ginklą į save ir vėliau mirė ligoninėje.
Šiais metais Ženevoje įsikūrusio Tarptautinio absolventų studijų instituto atliktas tyrimas parodė, kad maždaug 56 suomiai iš šimto turi šautuvą. Pagal šį rodiklį Suomija užima trečią vietą po Jungtinių Valstijų ir Jemeno.
Vyriausybė tvirtina, kad dėl žemo nusikalstamumo lygio Suomijoje griežtesnių šaunamojo ginklo nuosavybės įstatymų nereikia.
Tačiau ministras pirmininkas Matti Vanhanenas (Matis Varhanenas) teigė, kad tokia pozicija gali pasikeisti, kai minėtas moksleivis, kuris praėjusį mėnesį gavo licenciją iš vieno šaulių klubo įsigyti 22 colių kalibro šautuvą, paleido ugnį į savo bendramokslius.
"Nėra abejonių, kad tai turės įtakos nuomonei apie šaunamuosius ginklus", - per spaudos konferenciją po Tūsulos mieste įvykusios tragedijos sakė M.Vanhanenas.
Pasak jo, vyriausybė vėliau apsvarstys šį klausimą.
Europos Sąjungos (ES) ginklų įstatymai draudžia pardavinėti ginklus 18 metų neturintiems asmenims, išskyrus medžioklės ar šaudymo į taikinį tikslais.
Anksčiau šiais metais ES pasiūlė amžiaus ribą bet kokių šaunamųjų ginklų įsigijimui pakelti iki 18 metų. Tai sukėlė Suomijos nepasitenkinimą, kuri tvirtino, kad medžioklė yra populiarus laisvalaikio leidimo būdas.
Šis siūlymas leidžia nepilnamečiams naudoti šautuvus tik tuo atveju, jeigu juos lydi vienas iš tėvų ar prižiūrėtojas.
2006 metais tarp 5,3 mln. Suomijos gyventojų buvo 300 tūkst. medžiotojų, nurodė nacionalinis statistikos biuras.
Apie 38 tūkst. medžiotojų neturėjo 20 metų.
Suomijoje pateikti prašymą ginklui gali 15 metų sulaukę asmenys, jeigu jie nurodo pagrįstą priežastį. Šaunamojo ginklo licenciją lengviausia gauti prisijungus prie vietos šaulių ar medžiotojų klubo, kaip spalio mėnesį pasielgė žudynes surengęs moksleivis.
Jeigu asmuo yra nepilnametis, jam reikia teisėto globėjo pritarimo ginklui įsigyti. Visi norintys turėti šaunamąjį ginklą patikrinami, ar nebuvo teisti ir ar neturi negalios, kuri galėtų turėti įtakos šautuvo naudojimui.
Smurtiniai incidentai Suomijos mokyklose yra reti. Jose taip pat nėra metalo detektorių, kurie paplitę JAV mokyklose.
Tačiau po skerdynių Jokelos vidurinėje mokykloje viskas gali pasikeisti, sakė Turku Universiteto istorijos profesorius Timo Myllyntausas (Timas Miuliuntausas).
"Tai labai žiaurus nusikaltimas, kuris neturėjo akivaizdžių motyvų ir buvo labai skrupulingai suplanuotas. Jis gali pakeisti mokyklų ir universitetų gyvenimą šioje šalyje", - teigė jis.
"Suomijos mokyklos, palyginti su Amerikos, yra labai taikios", - pažymėjo T.Myllyntausas.
