„80 proc. Meksikos municipalinių organų valdžios vienokia ar kitokia forma palaiko santykius su organizuoto nusikalstamumo gruopuotėmis. Nusikaltėlių ryšiai su policija – panašiu procentiniu santykiu“, – pasakoja R. Ravelo. Jis primena, kad net ir kariuomenėje padėtis panaši – 8 aukšto rango generolai šiuo metu yra teisiami dėl ryšių su narkotikų prekeiviais.
Paveikslas yra iš tiesų tamsokas: nesustabdomas smurtas, nemažėjantis korupcijos lygis, kasdieninės žmogžudystės. Bet meksikiečiai jau priprato gyventi tokiomis sąlygomis: „Deja, bet taip. Tačiau gyventi taip neįmanoma, nes narkotikų karteliai užsiima ir prekyba žmonėmis, turto prievartavimu, reketu...“
Meksikos prezidento Calderono kampaniją prieš narkotikų kartelius R. Ravelo laiko „be galo blogai organizuota: aklais smūgiais“. Jam kelia nuostabą, kad nepasiūlyta kova su pinigų plovimu ar korupcija pačios vyriausybės viduje.
„Šiandien yra milžiniškas nestabilumas saugumo srityje. Nebaudžiamumo lygis – 98 proc. Šiandien žmogžudystės Meksikoje – tarsi nacionalinė sporto šaka. Be to, narkotikų karteliai ne šiaip sau žudo, bet mano, kad būtina išsirinkti labiausiai šokiruojantį būdą, demonstruojantį jų pyktį“, – pasakoja meksikietis.
Tačiau koks yra kartelių ir gyventojų santykis? Ar gyventojai palaiko kartelius. „Narkokarteliai veikiai dviem keliais – praktikuoja korupciją ir pozicionuoja save kaip visuomeninio gėrio šalininkus – stato mokyklas, kelius ir bažnyčias“, – tvirtina R. Ravelo.
Ką gi daryti naujam Meksikos prezidentui? „Atsisėsti kamputyje ir verkti“, – tvirtina R. Ravelo, pažymėdamas, kad prezidento valdžia realiai apima tik „Federalinę sritį“, tai yra Mechiko teritoriją. Visa kita kontroliuoja karteliai.