Nuodai, serijiniai širdies priepuoliai, sąskaitų suvedimas, paslaptingos savižudybės... Visi sąmokslų teorijų elementai. „Londongrade“ vystosi paranoja. Oligarchai stiprina saugumo priemones. Nors policija kol kas nerado trečiųjų asmenų įtakos B. Berezovskio mirčiai, velionio milijardieriaus artimieji atmeta savižudybės versiją. „Aš ketinu įrodyti, kad jį nužudė, – žada senas B. Berezovskio bičiulis Nikolajus Fluškovas. – Turbūt man grasins, bet esu vienintelis žmogus, kuris gali jį apginti.“
„Le Figaro“ korespondentas Londone susitiko su Borisu Karpičkovu, buvusiu KGB agentu, pabėgusiu į Londoną. „Aš neturiu net menkiausios abejonės, kad B. Berezovskis nenusižudė, kad jį nužudė specialiosios Rusijos tarnybos, o jo mirtis tiesiogiai susijusi su Aleksandro Litvinenkos mirtimi“, – tikina buvęs šnipas.
„Aš turėjau leidimą žudyti, – pasakoja jis. – Jeigu iki šiol būčiau dirbęs FSB, galėčiau įvykdyti užsakomą tokio žmogaus kaip B. Berezovskis žmogžudystę ir nepalikti pėdsakų. Rusijos specialiosios tarnybos naudoja natrio ftorido nuodus, neturinčius nei kvapo, nei spalvos, nei skonio ir ištirpstančius vandenyje ar arbatoje. Dozė nuo 2,5 iki 10 gramų priveda prie mirties per kelias minutes ar 12 valandų. Šie nuodai, kuriuos aptikti yra beveik neįmanoma, sukelia širdies priepuolio efektą“, – pasakoja B. Karpičkovas.
Pabėgęs į Londoną B. Karpičkovas pradėjo dirbti privačiose saugumo agentūrose. 2004 metais į vieną iš agentūrų kreipėsi rusų radikaliosios dešinės judėjimas ir prašė surinkti informaciją apie B. Berezovskį, A. Litvinenką ir Achmedą Zakajevą. „Aš aptikau, kad jų gyvenimui gresia pavojus, norėjau įspėti juos per tarpininką, – teigia B. Karpičkovas. – Tuomet „angelas sargas“ iš MI-5 pasakė, kad man taip pat gresia pavojus, ir patarė išvykti.“ Paklausęs patarimo, B. Karpičkovas daugiau nei metus praleido Naujojoje Zelandijoje ir iki šiol jaučia, kad yra sekamas. Buvęs agentas tvirtina, kad tie, kurie norėjo suvesti sąskaitas su B. Berezovskiu, sulaukė momento, kai jis tapo pažeidžiamas: dėl finansinių sunkumų milijardierius buvo priverstas atsisakyti buvusių Tarptautinio legiono narių apsaugos ir pasilikti vos vieną asmens sargybinį.
Tarp kitų įtartinų sutapimų B. Karpičkovas nurodo B. Berezovskio mirties išvakarėse įvykusį jo susitikimą su „Forbes Russia“ žurnalistu Ilja Žiguliovu. Vos tik tapo žinoma apie milijardieriaus mirtį, šis paskubėjo pranešti, kad B. Berezovskis jam prisipažino, jog „prarado gyvenimo skonį“. Anksčiau B. Berezovskis šį leidinį kaltino šmeižtu, nes buvo išvadintas nusikaltėliu ir Kremliaus krikštatėviu. Keista, kad prieš nusižudydamas jis nusprendė pasipasakoti savo išgyvenimus būtent šiam žurnalistui, juk po kovos su Romanu Abramovičiumi žadėjo daugiau niekada nebesusitikti su žiniasklaida. Be to, mirties išvakarėse jis susitiko su Anika Ankverina, kuri save vadina sena jo meiluže, ir užsisakė pirmadieniui bilietą iki Tel Avivo, kur turėjo susitikti su draugu Michailu Čiornu ir drauge iš Rusijos Katerina Sabirova.
„Nors B. Berezovskis neturėjo pinigų, iki bankroto jam buvo dar toli“, – tikina. N. Gluškovas. Kovo mėnesį jis turėjo gauti palūkanas iš dviejų investicinių fondų, kurių vertė siekia 650 milijonų dolerių. Pasak N. Gluškovo, tai ir galėjo tapti motyvu: „Šios finansinės lėšos darė jį realia politine grėsme.“ B. Berezovskio laiškas Vladimirui Putinui, kuriame jis prašo atleidimo, kelia abejonių. Pasak N. Gluškovo, B. Berezovskis iš tiesų gruodį parašė laišką kaip garantiją Kremliui jo finansinių problemų sureguliavimo klausimu. Nuostabą kelia ir „Aerofloto“ advokato elektroninis laiškas, išsiųstas praėjus dviem valandoms, kai B. Berezovskio advokatams buvo paskelbta apie jo mirtį. Laiške pareikšta apie teises į jo palikimą, nors jis ir buvo laikomas bankrutavusiu. B. Berezovskio artimieji tikisi, kad į visas šias aplinkybes bus atkreiptas dėmesys tyrimo metu. „Policija iki šiol manęs neapklausė, – stebisi N. Gluškovas. Aš nuo nieko nesislapstau. Tiesa, tiriant A. Litvinenkos mirtį, mane apklausė tik po penkerių metų.“
