Sigitas Stasaitis
Lygiai prieš 70 metų JAV (Lietuvoje - 1992 m.) įteisintas poligrafas, kitaip vadinamas melo detektoriumi, kuriuo žadėtas perversmas kriminalistikoje. Tikėtasi, jog policininkams ir teismams nebereikės vargti - naujasis prietaisas leis nustatyti, kada įtariamasis meluoja, o kada kalba tiesą. Nors tuoj įsitikinsime, kaip melo detektorius demaskuoja užkietėjusius nusikaltėlius, prieš kai kuriuos šis prietaisas - visiškai bejėgis.
Paslaptinga žmogžudystė Raudondvaryje
Eilinė žmogžudystė, kurią atskleisti padėjo melo detektorius, įvykdyta prieš metus. Pernai vasarį Raudondvaryje (Kauno raj.) pasklido kalbos, jog išgertuvių metu nužudytas ir pašlaitėje užkastas 39 metų Darius Juodaitis, pravarde Kieša. Raudondvariškis Juozas S. pareigūnams net parodė šviežiai kasinėtą vietą, kur pražuvėlis palaidotas. Iškasus duobę ir suradus lavoną abejonių neliko - įvykdytas sunkus nusikaltimas, todėl pradėtas tyrimas. Apžiūrėję lavoną ekspertai parašė išvadą, jog D. Juodaitis buvo mirtinai uždaužytas įvairiais kietais daiktas - ant kūno suskaičiuota kone šimto smūgių pėdsakai.
Liudytojas Juozas S. pridūrė, esą užkasti Kiešą jį pasamdęs kitas raudondvariškis - 57 metų Aleksejus Fromičevas.
Pareigūnai nedelsdami surinko įtariamojo dosjė. Pasirodo, Aleksejus - netramdomo būdo. Jaunystėje, dar sovietmečiu, jis buvo teistas už plėšimą, o prieš kelerius metus - už žmogaus sužalojimą. Kita vertus, A. Fromičevas nėra koks nuskurdęs chuliganas, nesivertė nusikaltimais. Jis turi auksines rankas - buvo laikomas nagingiausiu apylinkėse batsiuviu. Tik bėda, ne taip retai Aleksejus įnikdavo į besaikes gėrynes, dėl jų išsiskyrė su žmona.
Įtariamasis užsispyręs melavo
D. Juodaitis taip pat buvo išsiskyręs, taip pat mėgto išgerti. Tikriausiai todėl vyrai susidraugavo, o A. Fromičevas įsileido D. Juodaitį pagyventi į savo gana apleistą namą.
Juozą S., kad liudytojas tylėtų, bet sumušė ir suspardė A. Fromičievo 20 metų sūnus Aigaras Fromičiovas su sėbrais, , jis policininkams vis tiek papasakojo, kaip Aleksejaus Fromičievo prašymu iš jo garažo paėmęs ant betono gulėjusį D. Juodaičio lavoną ir netoli namo užkasęs. Tačiau Juozas S. nedalyvavo Kiešos nužudyme, todėl apie žmogžudystę nieko pasakyti negalėjo.
Įtariamasis, žinoma, buvo nedelsiant sulaikytas. Tačiau A. Fromičievas užsispyrė. Išgertuvės - taip, būdavo, Kieša - taip, dalyvaudavo, bet jo esą nežudęs, o kas užmušė - nežinąs, girdi, klauskit kitų jo sugėrovų.
Kad ir kaip pareigūnai stengėsi, daugiau jokių įrodymų surasti nepavyko. Tada įtariamajam buvo pasiūlyta pasitikrinti melo detektorium. Padvejojęs Aleksejus pareiškė įrodysiąs esąs nekaltas ir sutiko būti ištiriamas.
Senovėje vadovautasi prietarais
Trumpam palikę tyrimui pasiruošusį žudiką, pirma išsiaiškinkime, kas tas melo detektorius ir kaip jis veikia.
Sužinoti, kada įtariamasis meluoja, žmonijai rūpėjo jau prieš daug amžių. Ilgą laiką buvo tikima, jog teisybę išduoda viską žinančios dvasios, tik jos negali kalbėti, todėl žinią perduoda per įvairius fizinius ženklus, kuriuos reikia išmokti pažinti. Pavyzdžiui, Vakarų Afrikoje įtariamajam buvo liepiama tardymo metu sudaužyti vištos kiaušinius ir pagal tai buvo sprendžiama, ar žmogus nemeluoja.
Nesijuokite - viduramžiais Lietuvoje ir visoje Europoje buvo elgiamasi dar kvailiau. Moteris galėjo būti paskelbta ragana pagal tai, kaip raganų demaskuotojui (buvo tokia profesija) pažvelgė į akis... Jei įtariamoji akis nudelbė - vadinasi, ji - ragana ("aha, bijo žmonėms pažiūrėti į akis!"). Jei moteris nenuleido žvilgsnio - ji esanti ragana, klastinga apsimetėlė, girdi, tyčia taip žiūri, kad visus apgautų! Arba dar išradingiau - kaltė buvo nustatoma vandenyje. Įtariamoji raganavimu būdavo surišta metama į gelmę. Išplaukė - kalta („net vanduo nedorėlės nepriima“). Nuskendo - na, gal buvo ir ne ragana.
Kiek toliau pažengė kinai, pastebėję, jog kaltam įtariamajam iš baimės džiūsta gerklė. Tad teisme prieš prokuroro kalbą įtariamasis privalėdavo pilną burną prisikišti sausų ryžių. Kaltintojui baigus kalbėti, ryžius reikdavo išspjauti į lėkštę. Pagal grūdų sausumą buvo nustatoma teisiamojo kaltė.
Pradėta naudoti technika
Dar 1885 metais italų kriminalistikos tėvas Čezarė Lambrozas (1835-1909) pastebėjo, jog meluodamas žmogus nevalingai išsiduoda - jį išpila prakaitas, kyla kraujo spaudimas, tankėja pulsas bei kvėpavimas. Č. Lambrozas bandė šiuos požymius registruoti. Rimčiau reikalai pajudėjo, kai prieš 100 metų buvo išrasti pirmieji elektriniai davikliai. Dar 1914 metais pradėti pirmieji eksperimentai, o apie 1930-uosius melo detektoriumi jau atkleisti keli sensacingi nusikaltimai. 1939 metais prietaisas įteisintas daugelyje JAV valstijų. Galutinai melo detektorius ištobulintas prieš tris dešimtmečius, atsiradus personaliniams kompiuteriams. Kadangi melas nustatomas pagal užrašytus daugelio daviklių parodymus, melo detektorius pagal senovės graikų žodžius pavadintas poligrafu ("poli" - "daug", "grafo" - rašau").
Tyrimas vyksta paprastai pagal vieną schemą, jis labai panašus į daugeliui žinomą širdies kardiogramos užrašymą. Tiriamajam prie krūtinės ir liemens, žasto bei pirštų pritvirtinami keli davikliai, registruojantys kraujo spaudimo, kvėpavimo dažnumo, prakaitavimo bei odos laidumo silpnai elektros srovei pokyčius. Prieš pradėdamas, tyrėjas užsiima įtaiga - stengiasi padaryti įspūdį, jog poligrafo neapgausi. Iš pradžių užduodami kontroliniai klausimai. Tyrėjas žino, kad į kai kuriuos klausimus tiriamasis atsakys teisingai (pavyzdžiui, "Ar norėtum laimėti stambią sumą loterijoje?"). Iš anksto pasidomėjus tiriamojo praeitimi, gyvenimu, užduodami ir tokie klausimai, į kuriuos atsakydamas žmogus meluoja. Taip pat užduodami ir su tyrimu nesusiję klausimai. Kai būna užfiksuota žmogaus reakcija ir kalbant tiesą, ir meluojant, pradedamas pats tyrimas, užrašant tiriamojo reakciją pagal daviklius.
Batsiuvys palūžo
Bet grįžkime prie batsiuvio A. Fromičevo. Po kontrolinių ir su D. Juodaičiu nesusijusių klausimų ėmus klausinėti apie žmogžudystę, poligrafo daviklius registruojančios kreivės kompiuteryje ėmė šokinėti. Tyrėjui parodžius nuotraukas, įtariamasis labai susijaudino, netrukus palūžo ir prisipažino.
Jis papasakojo, kad eilinių išgertuvių metu namuose labai supykęs ant Kiešos dėl nenoro grąžinti skolą ir tarsi beprotis puolė daužyti auką kuo tik pakliuvę po ranka. Atsikvošėjęs A. Fromičevas suskubo slėpti pėdsakus - lavoną jis nutempė į garažą ir numetė ant grindų. Po savaitės nieko gudriau nesugalvojo, kaip paprašyti kaimyno Juozo S. už atlygį lavoną kur nors netoliese užkasti.
Nesugebėjo paslėpti jaudinimosi
Kai pernai poligrafu pavyko demaskuoti verslininką P. Mickeliūną nužudžiusį V. Urboną, šis tyrimas melo detektoriumi pateko net į ES kriminalistikos vadovėlius.
Automobilių prekyba vertęsis, kartu su motina Pakruojo rajone gyvenęs Paulius Mickeliūnas 2007-ųjų rugsėjo 17-ąją išvyko verslo reikalais į Šiaulius ir dingo be žinios. Netrukus miesto centre rastas paliktas neužrakintas Pauliaus automobilis.
Kriminalistai išsiaiškino įtariamąjį - Šiauliuose gyvenantį Pauliaus vaikystės draugą Vytautą Urboną, pravarde Vacė. Išsiaiškintas ir nužudymo motyvas - Vytautas Pauliui buvo skolingas didžiulę pinigų sumą, už kurią statėsi namą ir neturėjo iš ko grąžinti. Kitas netiesioginis įkaltis - Vytautas buvo paskutinis, su kuriuo Paulius savo dingimo dieną buvo susitikęs. Pagaliau apsaugininku dirbęs V. Urbonas legaliai turėjo pistoletą, gerai mokėjo šaudyti. Lapkritį V. Urbonas buvo sulaikytas, bet užsispyrė, kad po susitikimo Paulių neva parvežęs į Šiaulius ir paleidęs gatvėje, nors tu ką.
Nebežinant, ko griebtis, V. Urbonui buvo pasiūlyta pasitikrinti melo detektoriumi. Suimtasis sutiko. Prie V. Urbono buvo prijungti elektrodai ir, užduodant klausimus, davikliais stebima nervinė reakcija.
"Ar žinote, kokiu būdu nužudytas Paulius?“ - paklausė detektoriaus operatorius ir ėmė vardyti atsakymo variantus: „Pakartas, nunuodytas, sumuštas...“
Vos tyrėjas ištarė "nušautas", melo detektoriaus piešiamos kreivės smarkiai suvirpėjo. Tai, ką nuslėpė tiriamojo liežuvis, prieš jo valią atkleidė nervų skaidulos - tiksliai „atsakė“ į visus užduotus klausimus. Vardijant kaimus, kreivė virptelėjo ištarus pavadinimą "Pailiai". Būtent šio kaimo, esančio piečiau Šiaulių, pievose išjungti Pauliaus telefonai, būtent šiame kaime gyvena V. Urbonas.
Žmogžudys prisipažino
Baigę tyrimą kriminalistai žinojo tokius melo detektoriumi gautus atsakymus. P. Mickeliūnas yra nušautas Pailių kaime rugsėjo 17-ąją, apie 16 valandą, o lavonas sudegintas ir užkastas. Net sužinota, kad Pauliaus rankinė taip pat sudeginta ir užkasta ten pat, kur ir Paulius.
Pamatęs, jog išsidavė, V. Urbonas palūžo ir prisipažino. Jis parodė vietą pievose netoli savo namų Pailiuose, kur atsiviliojęs Paulių nušovė iš savo legaliai turimo pistoleto. Vacė geriausiam draugui nepagailėjo 5 kulkų, net ir kontrolinio šūvio į galvą. Po to žmogžudys P. Mickeliūno kūną pririšo prie savo automobilio ir nutempė į nuošalią vietą laukuose, apipylęs dyzelinu padegė, o po to - užkasė. Pernai rudenį V. Urbonas nuteistas kalėti 12 metų.
Prietaisą galima apgauti
Tačiau jei poligrafas neretai pribloškiančiai demaskuoja įtariamuosius, kodėl iki šiol jis įteisintas tik maždaug pusėje pasaulio valstybių, o ir tose pačiose - su išlygomis? Mat maždaug pusė tikrinamųjų poligrafą lengvai apgauna! Dėsningumo nėra - ne vienas skeptikas, žadėjęs melo detektorių lengvai apmauti, savo nuostabai visiškai susimovė. Ir atvirkščiai - ne kartą poligrafas yra smarkiai apvylęs. Be to, yra buvęs ne vienas atvejis, kai poligrafu nustatyta, jog žmogus meluoja, o išaiškėjo, kad jis viso labo pernelyg jaudinosi.
Nutarus, jog blogiau nebus, tyrimai melo detektoriumi nuolat atliekami įvairių šalių su slapčiausia valstybinės reikšmės informacija dirbantiems kariškiams, valdininkams, pareigūnams. Tačiau būtent JAV, melo detektoriaus „tėvynėje“, jam suduotas ypač skaudus smūgis. Poligrafu buvo du kartus - 1986 ir 1991 metais - tirtas dvigubas žvalgas - CŽV kontržvalgybininkas Oldričas Eimsas. Abu kartus jo tyrimai buvo nepriekaištingi, o 1994 metais išaiškėjo, kad jis daug metų žinias pardavinėjo Rusijos KGB ir buvo visų laikų žvalgybos istorijoje geriausiai apmokamas šnipas. Melo detektorius yra sėkmingai apgavęs visas būrys kitų šnipų: Karlas Kocheris, Ana Belen-Montes, Leandras Aragoncilijas.
Jau nuteisto ir kalinčio iki gyvos galvos O. Eimso buvo paklausta, kaip jis 1986 ir 1991 metais sugebėjo apgauti tikrinimą poligrafu. "Sužinojęs, jog manęs laukia profilaktinis patikrinimas, sunerimęs apie tai pranešiau savo rezidentui iš KGB. Šis man liepė gerai išsimiegoti, ateiti gerai nusiteikusiam ir tyrimo metu būti atsipalaidavusiam, nesinervinti“.
Užsienyje netgi platinami vadovėliai, kaip apgauti melo detektorių.
Lietuvoje poligrafas naudojamas nuo 1992-ųjų. Mėdžiojant Amerika, juo tikrinami VSD pareigūnai, o kriminalistai naudoja tiriant sunkius nusikaltimus. Pernai juo tirti 23 įtariamieji sunkiais nusikaltimais, užpernai - 7. Kiek iš šių 30 kartų melo detektorius demaskavo nusikaltėlį, o kiek nepavyko - pareigūnai nekomentuoja.
Redakcijos archyvo nuotr.
(Urbono.doc) Lapas iš žudiko tyrimo poligrafu protokolo. Paryškinti atsakymai rodo, kad prietaisas anksčiau nei žudikas nustatė, kaip buvo nužudytas P. Mickeliūnas.
(poligraph-1.jpg) Tyrimas poligrafu - neskausmingas ir dažnai labai efektyvus.
(poligraph-2.jpg) Pirmieji melo detektoriai buvo sudėtingi, griozdiški ir brangūs. Šiuolaikiniai telpa į mažą prie nešiojamo kompiuterio jungiamą dėžutę.
(poligraph-3.jpg) Nustatyta, jog meluojant žmogus viduje jaudinasi, todėl dažnėja jo pulsas, kvėpavimas bei prakaitavimas.
