Praėjus kone trims mėnesiams po to, kai 36 metų psichikos ligomis nusižudė, policija jį paskelbė žudiku maniaku, pernai rugpjūtį Šiauliuose užmušusiu ir išrengusiu paryčiais į darbą ėjusią jauną moterį.
Pasak statistikos, Lietuvoje kasdien gyvybė atimama 1–2 žmonėms. Viena paguoda, jog dauguma šių žmogžudysčių – buitinės. „Kartu gėrėm, jis pavadino mane gaidžiu ar kvailiu, kaip dėjau jam peiliu, gailiuosi“, – šitie atvejai nejaudina visuomenės. Tačiau kai paskelbiama apie praeivius žudantį maniaką, suprantama, kyla didžiulis rezonansas.
Baimė ir kone panika kilo paskelbus apie Šiauliuose pernai rugpjūtį nužudytą jauną moterį. S. Dariaus ir S. Girėno gatvės gyventoja Ingrida Lazdauskienė dirbo šilumą didmiesčiui tiekiančioje bendrovėje „Šiaulių energija“ valytoja. Pernai rugpjūčio 13-ąją, dar prieš švintant, moteris išskubėjo į darbą, bet jo nepasiekė...
Žiauriai sumuštos, išrengtos moters kūnas rastas šalia gimnazijos stadiono neapšviesto tako, paslėptas krūmuose. Kriminalistikos ekspertai nustatė, jog užpulta moteris iš paskutiniųjų priešinosi, bet buvo partiesta po mirtino smūgio į kaklą ir galvą. Nė vieno liudytojo, tik šalia lavono pamestas žiebtuvėlis – ir tai nežinia, ar žudiko. Viena netoliese gyvenanti pensininkė net girdėjo Ingridos pagalbos riksmą, tačiau, kaip priimta didmiesčiuose, tik uždarė langą ir ramiai užknarkė ant kito šono.
Įtariamųjų nustatyti nepavyko
Policijai beliko pasikliauti ekspertų išvadomis. Apdraskytos panagės rodė, jog už plaukų tempiama į krūmus, moteris iš paskutiniųjų priešinosi. Tad ekspertai iš panagių, nuo plaukų bei rastojo žiebtuvėlio paėmė mikrodalelių ir nusiuntė į laboratoriją.
Be to, pavyko nustatyti, jog užpuolikas galėjo nešioti akinius, nes nusikaltimo vietoje dar rastas ir iškritęs akinių stiklas.
Šiaulių policininkai peržiūrėjo šimtus teistųjų už žmogžudystes, lytinius nusikaltimus bylų, patikrino dešimtis grįžusiųjų iš kolonijų, agresyvių psichinių ligonių sąrašus. Ir niekur nė menkiausio kabliuko. Tiesa, buvo sulaikę niekur nedirbantį, konteineriuose butelius renkantį nužudytosios kaimyną, tačiau tas dievagojosi tąnakt ir akyse Ingridos nematęs, tad teko jo atsiprašyti ir paleisti.
Kol pareigūnai lakstė šniukštinėdami po miestą, žinios apie galimą žudiką į policiją atėjo pačios.
„Jūs patikrinkite mūsų name, dešimtajame aukšte, gyvenantį Robertą, – paskambinęs į policiją pranešė vienas šiaulietis. – Gydytas psichiatrinėje, vartoja narkotikus, niekur nedirba, bastosi kažkur naktimis.“
Nespėjo patikrinti pranešimo
Į gautą informaciją kriminalistai žvelgė atsargiai. Po kiekvieno rimto nusikaltimo policija sulaukia skundų apie įtartinus kaimynus. Dažniausiai jie nepasitvirtina.
Tad pareigūnai nesiskubino. Kol policija delsė, įvykiams už akių užbėgo pats Robertas. Šiemet vasario 13-osios vakare, praėjus lygiai pusei metų po I. Lazdauskienės žmogžudystės, Gvazdikų take stovinčio dvylikaaukščio gyventojai lauke išgirdo specifinį trenksmą. Pažvelgę per langus žmonės apstulbo – pasirodo, tai Robertas iššoko iš dešimto aukšto laiptinės balkono ir taip tėškėsi į apsnigtą grindinį, jog dar ir šiandien ant daugiabučio sienų, prie įėjimo, matyti keli kraujo lašai.
Lavoną apžiūrėję kriminalistai dėl visa ko paėmė savižudžio seilių, plaukų mėginius ir išsiuntė į laboratoriją patikrinti...
Prieš keletą dienų pagaliau atėjo šokiruojantis atsakymas – ant žmogžudystės vietoje rasto žiebtuvėlio, ant moters plaukų ir jos panagėse rastos mikrodalelės priklauso būtent iš daugiaaukščio balkono iššokusiam vyrui!
Nedelsiant buvo surinktos visos įmanomos žinios ir apie Robertą. 35 metų, vidurinio išsilavinimo, be specialybės. Neteistas. Bandė verstis vaizdo kasečių nuoma, bet verslas žlugo. Pastaruosius 4 metus dirbo naktiniu sargu. Sirgo šizofrenija, 3 kartus gydytas psichiatrijos ligoninėje. Daug skaitė, mėgo kino filmus, knygas. Dalyvaudavo lietuvių kalbos diktanto konkursuose. Šiaulių kultūros centre mokėsi esperanto kalbos. Tačiau tai juk ne įrodymai...
Liko neatsakytų klausimų
Paskelbę apie atskleistą rezonansinę žmogžudystę, Šiaulių policijos vadovai bylą nutraukė ir savo ataskaitose atskleistų nusikaltimų grafoje pasidėjo „paukščiuką“.
Kai kas tokiu policijos darbu abejoja. „Aš dar pamenu skandalą, kai Šiaulių policija paskelbė sulaikiusi jauną ilgapirštį, apvogusį kone šimtą nuosavų namų. Vėliau išaiškėjo, jog jis apšvarino gal tik pusę, o kitus prisiėmė prašomas policininkų, kad šie galėtų pagerinti nusikaltimų atskleidžiamumo ataskaitas. Išaiškėjo, jog į daugelį pastatų vagis „įlindo“ būdamas kitame mieste ar net jau sėdėdamas už grotų“, – sakė vienas šiaulietis.
Tačiau yra ir neabejojančiųjų, kad I. Lazdauskienę nužudė būtent Robertas. „Akistatai“ pavyko rasti vyrą, policijai pranešusį apie įtariamąjį. Štai kaip jis aiškina, kodėl įtarė Robertą: „Tas šizofrenikas įjunkęs į narkotikus. O už ką jam jų įsigyti, kai niekur nedirba? Pradėjo vagiliauti, valkiotis naktimis po mikrorajoną.“
Tačiau ar maža kas kur bastosi naktimis? Juk ne kiekvienas naktibalda – ciniškas žudikas?
„Pastebėjome, kad ilgainiui Robertas darosi nebe normalus. Jis buvo pradėjęs tuštintis namo laiptinėje ir liovėsi tik tuomet, kai jo motina pradėjo valyti. Įtariam, kad jis pavogė vaikišką dviratuką. To, tiesa, nemačiau, užtai kartą užklupau jį stovintį dešimto aukšto balkone, iš kurio matyti gimnazija bei parkas, ir masturbuojantis“, – atskleidė vyras.
Tėvai nieko nesupranta
„Mūsų sūnus negalėjo nužudyti tos moters, – „Akistatai“ savo nuomonę pareiškė ir Roberto tėvas. – Tą naktį, kai ji buvo užmušta, aš dirbau, o sūnus namie miegojo su savo motina. Jei jis naktį būtų kur išėjęs ir žudęs, būtume rytą pamatę iškruvintus drabužius ar sūnaus jaudulį“.
Pasak Roberto tėvo, psichikos liga sūnus susirgo besimokydamas profesinėje technikos mokykloje. Bendramoksliai pradėjo iš jo tyčiotis, todėl Robertas užsisklendė, metė mokyklą.
Tėvas tvirtina, kad sūnus niekada nebuvo agresyvus. Atvirkščiai. Kartą mieste nuo chuliganų apgynė studentę iš Kroatijos.
Pernai lapkritį Robertas vėl tapo nervingas, neleido namiškiams prie jo nė prisiartinti, todėl vėl buvo išvežtas į ligoninę. Pragulėjęs 3 mėnesius, grįžo vasario 11-ąją. Prifarširuotas vaistų jis buvo apatiškas, nerodė jokių depresijos požymių. O vasario 13-ąją netikėtai iššoko iš dešimto aukšto...
Po savižudybės praėjus 3 mėnesiams, policininkai atvyko į Roberto tėvų namus atlikti kratos. Tėvai sutriko pamatę, kad ant kratos protokolo – tik 3 pavardės, nors nusižudžiusiojo kambaryje rausėsi penkiese. Po poros dienų iškviesti į policiją, tėvai sužinojo, jog kratos metu sūnaus kambaryje esą rasti akiniai be stiklo. Robertas tokių nenešiojo. Kaip tie akiniai susiję su žmogžudystės tyrimu, kokie ekspertizės rezultatai, tėvams niekas nepaaiškino.
Sigitas STASAITIS