Įsileidęs perpus jaunesnę globėją, ramus ligotas 69 metų senukas žuvo nuo peilio jos rankoje.
„Ką jūs čia paistot, durneliai?!“ – pašokusi nuo teisiamųjų suolo, Šiaulių apygardos teismo kolegijai šitaip drėbė 33 metų teisiamoji Dalia Čerbauskaitė.
Išgirdusi, kaip ką tik buvo apibūdinta, net visko mačiusi Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija – trys labiausiai prityrę teisininkai – neteko amo. Susižvalgę ir atgavę kalbos dovaną, teisėjai vienbalsiai pasinaudojo teise išvaryti iš salės akiplėšą. Ne, nepraustaburnės niekas laukan nepaleido, o tik nuvedė į kamerą teismo rūsyje – pamąstyti apie kultūrą. Kol teisiamoji joje garsiai piktinasi, pats laikas papasakoti apie neeilinį detektyvą, dėl kurio ši moteris atsidūrė teisiamųjų suole.
2009-ųjų liepos 29-osios popietę Kelmės rajono policijos budėtojas sulaukė skambučio.
„Policija? Atvažiuokit į Toleikius pas Algirdą Čepulį, kurį aš prižiūrėjau, – kalbėjo D. Čerbauskaitė. – Ką tik grįžau namo ir Algirdą radau gulintį ant grindų. Galva – kruvina, rankos – atšalusios... Tikriausiai nebegyvas!“
Įtariamoji policijos nelaukė
Paskambinti paskambino, bet pati policijos nelaukė, o paspruko. Atvykę į Toleikius policininkai ant A. Čepulio namo durų terado tabaluojančią spyną. Prie sodybos prižiūrimi daržai bei aplinka bylojo, kad čia gyvenama tvarkingų žmonių. Aplink nesimatė kraujo ar grumtynių pėdsakų. Jei ne nelemtasis skambutis, policininkai jau būtų sukę atgal, tačiau norėdami patikrinti nejuokingą pranešimą, išėmė vieną lango stiklą ir įlindo vidun viską apžiūrėti.
Ir teisingai pasielgė. Koridoriuje pareigūnai vos nesuklupo ant antklodžių gniutulo, po kuriuo gulėjo nebegyvas ir seniai atšalęs sodybos savininkas. Metaliniu šiukšlių semtuvėliu, kuris voliojosi netoliese, A. Čepuliui buvo iki kraujo sukapota galva. Už poros metrų policininkai rado kruviną peilį, kuriuo jam buvo subadytos rankos, koja, suraižytas veidas. Kambaryje stovėjo lova krauju permirkusiais patalais, mėtėsi kruvini senuko drabužiai.
Išsirinko jauną gražią globėją
Kriminalistams pradėjus narplioti nusikaltimą, nužudytojo kaimynai bei giminės papasakojo, jog pastaraisiais metais pensininko sveikata silpo, ypač regėjimas. Todėl Algirdo broliai kvietė jį išsikelti pas juos į Ignalinos rajoną, tik kur tokiuose metuose kraustysies... Vietoj to A. Čepulis prieš gerus metus įsileido nuomininkę Dalią Čerbauskaitę – perpus jaunesnę ir gražią. Šioji už pastogę sutiko prižiūrėti jo sodybą, pasirūpinti maistu.
D. Čerbauskaitę policininkai rado tą patį vakarą jos motinos namuose – netoli esančiame kaime gretimoje Šaukėnų seniūnijoje. Sulaikoma ji elgėsi ramiai, o štai komisariate ėmė kloti vieną už kitą keistesnes įvykio versijas.
D. Čerbauskaitė pasakojo, kad tragedijos išvakarėse ji su A. Čepuliu jo namuose esą gėrę degtinę. Netikėtai atvykęs Algirdo anūkas Raimondas su trimis jai nepažįstamais bendraamžiais. A. Čepulis esą atsisakęs atvykėliams atrakinti duris, bet šie sulindę per langą. Tada jauni vyrai ją mušę, spardę, suplėšę drabužius.
Šventas paveikslas nesustabdė
Esą vos Raimondas su kompanija trumpam išsinešdinęs, D. Čerbauskaitė sakė išbėgusi ir pasislėpusi rugiuose, bet skriaudikai ją čia suradę, parvilkę už plaukų į kambarį ir numetę ant lovos. Jei tikėtume teisiamąja, vienas iš Raimondo draugų ją vėl sumušęs, nudraskęs drabužius ir išžaginęs pačiais rafinuočiausiais būdais. Ją ypač skaudinę tai, kad viskas vykę po šventu paveikslu, be to, esą stebint namo savininkui.
Paklausta, kodėl skriaudikams išvykus nekvietė policijos, D. Čerbauskaitė logiškai nieko paaiškinti negalėjo. Žagintojas taip ir nebuvo nustatytas, nes labai tikėtina, kad jis egzistuoja tik turtingoje teisiamosios vaizduotėje.
Bet tai ne viskas. D. Čerbauskaitė dar pasakojo, esą po patirtų patyčių begulinčią lovoje ją užpuolęs peiliu apsiginklavęs A. Čepulis – esą irgi siekęs išžaginti!
Teisme netrūko emocijų
D. Čerbauskaitė toliau porino taip: girdi, atėmusi iš senuko peilį ir gindamasi dūrusi kelis kartus nesitaikydama, be to, daužiusi ir semtuvėliu, nes senolis pasirodęs toks galiūnas, jog net subadytas, apsipylęs krauju, ilgai ją puldinėjęs... Esą galiausiai netekęs daug kraujo, susmukęs ant grindų ir tyliai numiręs. Tada teisiamoji išbėgusi iš namų ir nakvojusi ganykloje. Kitą rytą ji atsargiai pravėrusi duris. A. Čepulį radusi nebegyvą, ji dviračiu numynusi pas motiną ir paskambinusi į policiją.
Vėliau ekspertai nustatė, jog A. Čepulis mirė nukraujavęs dėl pažeistos žasto arterijos. Kodėl žmogų sužeidusi visą parą nekvietė greitosios pagalbos, galėjusios lengvai jį išgelbėti, teisiamoji nepaaiškino. Nieko neatsakė ji ir į teisme paskelbtą teismo medicinos ekspertų išvadą, kad beveik aklas, ligotas A. Čepulis nelabai būtų galėjęs D. Čerbauskaitę pamylėti net ir labai norėdamas... Tai išgirdusi teisiamoji tik papūtė lūpas ir teisėjams garsiai pareiškė paskutinį pusmetį su Algirdu gyvenusi kaip... vyras su žmona. Tai išprovokavo plačią prokuroro šypseną. Ją pastebėjusi D. Čerbauskaitė po posėdžio parašė prokurorui laišką, kuriame painiai išvedžiojo apie jausmus, įstatymus ir teisingumą.
Vaidyba nepadėjo išsisukti
Teisiamosios nenaudai liudijo ir kaimynai, matę, kad pasigėrusi globėja būdavo grubi ir agresyvi, kartą A. Čepulį buvo apdaužiusi. Suprasdama, kad viltis pasiekti išteisinamąjį nuosprendį blėsta, kad jos pasakomis niekas netiki, D. Čerbauskaitė teisme demonstratyviai piktinosi, isterikavo, išplūdo ne tik teismą, bet ir jai nepalankius liudytojus, šaukėsi žurnalistų.
Ir prisišaukė. Nuosprendžio dieną sugužėjo nemenkas būrys fotografų, reporterių, o teisiamoji, išsidažiusi ryškiau už manekenę, į teismo salę ne įėjo, o tiesiog įplaukė aukštai pakelta galva. Pasodinta į teisiamųjų suolą, oriai pozavo fotografams bei televizijų operatoriams, vis pasukdama veidą, po kuriuo kabėjo sidabrinis kryželis, gražiausiu kampu.
Teismas nepatikėjo D. Čerbauskaitės spektakliais ir paikomis versijomis. Manoma, kad būdama girta ji eilinį kartą įsisiautėjo ir, sužalojusi A. Čepulį, paliko jį ant grindų mirti. Už tyčinę žmogžudystę D. Čerbauskaitė nuteista kalėti 11 metų, taip pat įpareigota velionio artimiesiems sumokėti 3300 litų laidojimo išlaidų bei 40 000 litų neturtinės žalos.
Išvedama iš teismo salės D. Čerbauskaitė vėl „išplaukė“ aukštai pakelta galva, akimis elegantiškai žaibuodama į ją fotografuojančius žurnalistus. Dievaži, jei ne policijos palyda ir antrankiai, iš šalies būtų atrodę, kad tai kino žvaigždės fotosesija. Et, kažkuris teatras neteko talentingos artistės...
Sigitas Stasaitis
