Už sugyventinės nužudymą - tik 4 už grotų praleisti metai. Į dvi gyvybes pasikėsinęs vyras į laisvę grįžo anksčiau laiko ir vėl griebėsi peilio. Panašios istorijos įstatymų leidėjų nejaudina - esą ir sunkiausią nusikaltimą įvykdžiusiam turi būti suteiktas šansas pasitaisyti, rašo "Vakarų ekspresas".
Pasak Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos viršininkės Astos Zuzevičienės, šiemet į uostamiestį anksčiau numatyto laiko grįžo aštuoni už nužudymus sėdėję asmenys. Buvimas už grotų jiems sutrumpėjo nuo 1 iki 3 metų, o likusi bausmė pakeista į lygtinį teistumą.
"Tai neblogi žmonės. Jie kelia mažiau problemų nei teisti už kitus nusikaltimus. Iš tų aštuonių pakartotinai nė vienas nenusikalto",- sako A. Zuzevičienė.
Tačiau ne visada viskas yra gražu. Statistika sako, kad už grotų praleistas laikas žmogų ne visada pakeičia į gerąją pusę, o lygtinai į laisvę grįžę žudikai vėl griebiasi tų pačių darbų.
Štai šių metų sausį Klaipėdos apygardos teisme nuteistas jau trečią kartą į žmogaus gyvybę pasikėsinęs Klaipėdos rajono gyventojas.
Pasitiki teismu
Nei nusikaltėlius kaltinantys prokurorai, nei juos ginantys advokatai nemano, kad teismas, įvertindamas galima paleidimą į laisvę anksčiau laiko, turėtų skirti didesnę bausmę - kad išėjimas laisvėn įvyktų kuo vėliau.
Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė Audronė Matiukienė sako, kad nusikaltimas nusikaltimui nelygus.
"Mūsų, advokatų, pareiga ginti savo klientus, tad mes visada sakysime, jog žmogus nubaustas per griežtai. Tikrąją tiesą nustato teismas, o mes stengiamės nepakenkti kaltinamajam ir kiek įmanoma jo dalią palengvinti. O net būna, kad į teismo suolą sėda ir nekalti žmonės", - sako advokatė.
Anot jos, uostamiestyje žiaurūs nužudymai retenybė.
"Stumtelėjo žmogų ant šaligatvio, šis nukrito, vėliau mirė. Nemanau, jog už tokį nusikaltimą reikėtų labai griežtos bausmės. Man, kaip žmogui, dažniau atrodo, jog už kitus nusikaltimus, pavyzdžiui, plėšimus, skiriamos per švelnios bausmės. Šešiems metams nuteisti plėšikai po pusantrų jau vaikšto po Klaipėdą", - teigia A. Matiukienė.
Labiausiai teisininkei įstrigęs nusikaltimas - prieš 10-metį uostamiestyje garaže nužudytas berniukas bei pasmaugtas jo šuo.
"Plėšikai iš vaiko norėjo sužinoti, kur tėvai slepia pinigus, jį kankino. Tąkart gyniau nužudytojo tėvus bei palaikiau prokurorą. Žudikui siūlyta 10 metų nelaisvės, tačiau mes motyvavome, kad už nepilnamečio, vienintelio šeimos vaiko gyvybės atėmimą, tai yra per maža bausmė. Buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos", - prisiminė A. Matiukienė.
Pasinaudoja vaikais
Kalėjimų departamento vyriausiasis specialistas Gintautas Stalnionis pripažįsta, kad net už labai sunkius nusikaltimus, tokius, kaip nužudymai, nuteisti asmenys bei recidyvistai teismo gali prašyti lygtinio teistumo.
"Net nuteistasis iki gyvos galvos po keliasdešimties metų, praleistų už grotų, gali svajoti apie laisvę", - sakė jis.
Paprastai kreiptis dėl lygtinio paleidimo į laisvę galima atlikus tris ketvirtadalius bausmės laiko. Dar geriau tiems, kurie turi nepilnametį vaiką iki 7 metų ar du vaikus, nesulaukusius pilnametystės - jie prašyti paleidimo iš kalėjimo anksčiau laiko gali atlikę trečdalį paskirtos bausmės.
G. Stalnionis konstatuoja, kad žudikai, siekdami grįžti į laisvę, dažnai tuo pasinaudoja.
"Ne paslaptis, kad atsiranda už grotų vedančių ar net nepilnamečius įsivaikinančių nuteistųjų. Įstatymų rengėjai apie tai nepagalvojo, o pataisos vis dar rengiamos", - sako pareigūnas.
Iki galo - tik nedaugelis
Esama ir kitų galimybių ištrūkti laisvėn. Pavyzdžiui, už nužudymą žmogus nuteisiamas 12 metų. Teismas nurodo, kad kalėjime jis praleis pirmus 5 metus, likusius - pataisos namuose. Jei nuteistasis gerai elgsis bei bus paskirtas į lengvąją grupę, taip pat galima tikėtis lygtinio teistumo.
"Į laisvę anksčiau laiko nepaleidžiami tik pakartotinai nusikaltusieji už grotų ar tie, kurie įvykdė nusikaltimus prieš valstybę. Likusiųjų prašymus sprendžia teismas. Atsižvelgiama ir į psichologų išvadas, ar žmogus gali grįžti į visuomenę ir panašiai", - teigia A. Zuzevičienė.
Vėl žudo žmones
Bet šiurpios istorijos byloja, kad už grotų praleistas laikas žmogų ne visada pakeičia į gerąją pusę, o lygtinai į laisvę grįžę žudikai vėl griebiasi tų pačių darbų.
Sausio mėnesį Klaipėdos apygardos teisme nuteistas trečią kartą į žmogaus gyvybę pasikėsinęs Klaipėdos rajono gyventojas 50-metis Viktoras Igaunis. Už pasikėsinimą nužudyti moterį teismas jam skyrė 12 metų nelaisvės. Pridėjus anksčiau neatliktą bausmę už grotų jam teks praleisti beveik 15 metų.
1995-aisiais už nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti nuteistas V. Igaunis į laisvę grįžo dvejais metais anksčiau numatyto laiko - pernai kovą. Taigi, lygtinis teistumas šiam vyrui suteikė šansą įvykdyti naują nusikaltimą.
Pernai rugpjūčio 3-iąją Klaipėdos rajone, Gerduvėnų kaime, sesers namuose V. Igaunis 31 metų Virginijai D. peiliu dūrė 14 kartų. Nulūžus vienam peiliui vyras atsinešė kitą bei, pareiškęs, jog neturi ko prarasti, badė vėl, tada pasišalino. Auka liko gyva, nes sugebėjo atsistoti ir išeiti į gatvę. Praeiviai iškvietė policiją ir medikus.
Ant sąžinės - dvi sugyventinės
Prieš keletą savaičių teismas už grotų pasiuntė ir antrą sugyventinę Rietavo savivaldybėje nužudžiusį 52 metų Praną Blažį. Vyras pripažintas pavojingu recidyvistu bei įkalintas 14 metų. Už pirmąjį nužudymą jis kalėjo apie 10 metų.
2001 metų lapkritį Klaipėdos rajone sugyventinę nužudęs Algis Kačinskas buvo nuteistas 6 metams laisvės atėmimo sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje. Pernai pavasarį jis grįžo į laisvę, už grotų praleidęs apie 4 metus. Lengvata grįžtant į laisvę tapo mažametė sugyventinių dukra.
Nepatvirtintais duomenimis, greitai laisvę turėtų išvysti 23 metų Anatolijus Rogovas. Pernai Klaipėdos apygardos teisme su grupe asmenų jis nuteistas už žiaurų benamio nužudymą, kai aukai net buvo nupjauta ausis. Esą paskirtus 10 metų nelaisvės vaikinui pavyko susimažinti - už grotų jis "perteistas", o nusikaltimas įvardytas kaip kūno sužalojimas bei skirtas lygtinis teistumas.
Visada turi likti šansas malonei
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas:
Laisvės atėmimas skirtas tam, kad žmogus pasikeistų, persiauklėtų, įsisąmonintų savo poelgio baisumą. Juk laisvės atėmimas - ne kerštas už blogą poelgį, kaip lietuviai linkę suprasti. Siekiame humaniškumo.
Klausimas tik, ar grįžęs jis nekels grėsmės visuomenei, bet juk reikia tikėtis geriausio. O kaip jūs jaustumėtės, jei patektumėt už grotų? Koks laiko tarpas jums atrodytų pakankamas bausmei atlikti? Nežinote?
Aš ne kartą lankiausi įkalinimo įstaigose. Man įstrigo 13 metų už nužudymą nuteistos moters akys. Ji atsėdėjo 9 metus bei tris kartus prašė malonės. Moteris puolė į gilią depresiją, jos mergaitė užaugo per tą laiką. Svarbiausia, kad sunku įsivaizduoti, kaip jai seksis pritapti grįžus į laisvę.
Problema, kad į visuomenę grįžę asmenys sunkiai adaptuojasi, o mes jais nepasirūpiname.
Lygtinis teistumas, kai žmogus grįžta į laisvę anksčiau laiko, nėra blogai. Juk menkiausias prasižengimas, ir šis žmogus vėl patektų už grotų.
Negaliu atsakyti, kaip mąstyčiau, jei nuo šių žmonių nukentėčiau pats ar mano artimieji. Bet dėl to, kad daugėja nusikaltimų, kalti ne įstatymai, o žmonių auklėjimo spragos, asocialus gyvenimo būdas, alkoholis.
Viskas yra gerai
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Edvardas Staponkus:
Seime sėdintys profesionalai šią atsakomybę sugriežtino, tad viskas gerai. O teisėjų kolegija susumuoja surinktus duomenis ir priima teisingą sprendimą. Yra švelninančių aplinkybių: solidus kaltinamojo amžius, ligos, gal pati auka jį išprovokavo. Yra ir sunkinančių bausmę duomenų grupė: neblaivus, teistas. Bylose nėra taisyklių, o visi atvejai unikalūs.
Skaičiai
Kalėjimų departamento duomenimis, šiuo metu laiką už grotų leidžia 9 530 žmonių.
Per pirmuosius šešis 2007-ųjų mėnesius už nužudymus į kalėjimus pateko 152 žmonės. Iš viso kali per 1 600 žudikų.
Vidutiniškai už nužudymą paskiriama 10 metų 8 mėnesiai ir 24 dienos nelaisvės, tačiau realiai už gyvybės atėmimą "sėdima" po 5 metus ir 7 mėnesius.
Į laisvę per praėjusį pusmetį grįžo 106 už nužudymus kalėję asmenys.
Žaneta Skersytė
