Pievos ir laukai šiuo metu net šviečia nuo žydinčių pienių. Jų pilna ir kiemuose. Tai – puikus maistas, sako žolininkė biologė Monika Smilgytė. Netoli Marijampolės gyvenanti moteris ragina pienes valgyti tiek ką tik nuskintas, tiek ruošti iš jų įvairiausius patiekalus.
Biologė sako, kad pienė turi begalę žmogaus sveikatai naudingų savybių. Ir šis augalas ne tik vaistas, bet ir puikus maistas, sako moteris. Iš pienių galima paruošti puikių patiekalų. Jas patariama dėti į sriubas, troškinius, ruošti salotas. Kiek pienių dėti – skonio reikalas. Padauginti nereikia, pataria žolininkė. Pienė valgoma visa – nuo šaknų iki žiedo.
„Čia yra vaistinėlė visa. Imame saujelę. Na, ir užtenka. Jei bus per daug, bus per kartu. Kartu su bliūdu kitų salotų“, – sako biologė žolininkė Monika Smilgytė.
Ruošiant pienes patiekalams, svarbu smulkiai jas supjaustyti. Su Monika nutarėme prisirinkti įvairiausių jos sodybos kieme augančių augalų ir po to kažką iš jų paruošti. Einame prie dilgėlių. Kelios jų taip pat keliauja į pintinę. Dilgėlės turi daug geležies, tačiau tirština kraują.
Užtat žolininkė siūlo alternatyvą, irgi kiekvienoje patvorėje augančią – notrelę. Gydomosiomis savybėmis esą ji nė kiek nenusileidžia dilgėlei ir dar ją lenkia. Notrelė nedilgina ir netirština kraujo. Be to, yra labai kvapni. Čia Monikos kepta lazanija. Vienas sluoksnis – iš pienių ir notrelių.
O tai – paprasta žliugė. Dažno daržininko pravardžiuojama piktžole. Jokiu būdu neraukite ir neišmeskite jos, sako biologė. Pasak moters, žliugė turi be galo daug vitaminų:
„Žliugė kaip salota, galite paragauti. Kepiau omletą. Nuplauni, sukapoji. Kiaušinių, sūrio, pieno, miltų ir daug daug žliugės. Visą dubenį sukapojus, skanumėlis neišpasakytas.“
Dabar eilė garšvai. Jų irgi pilnos patvorės. Apie šią žolę biologė Monika galėtų eiles kurti. Sako, lietuviai vis dar nesupranta, kokį gėrį turi. Garšva irgi turi gydomųjų savybių ir tinka bet kokiam patiekalui. Žolininkė ragina paragauti garšvos stiebo. Jis sultingas ir skoniu primena salierą.
Į pintinę keliauja dar daugybė žolininkės kieme augančių augalų. Tokių, kokių gali rasti kiekvienas. Žinoma, maistą iš gamtos reikia rinkti neužterštose vietose. Kad netoli nebūtų chemikalais purškiamų laukų, kelio ar kitokių taršos šaltinių. Žolininkė sako nesuprantanti, kodėl lietuviai vis dar taip bijo gamtos duodamo nemokamo, sveiko maisto. Reikia tik nepatingėti ir įjungti fantaziją:
„Net nebūtini visi tie egzotiniai vaisiai, daržovės iš kitur. Nebūtina skubėti tų pomidorų pirkti ar agurkų. Iš tikrųjų, gi salotos yra gamtoje.“
O dabar žolininkė iš kieme surinktų žalumynų paruoš kokteilį. Žalumynų daug ir įvairių – gal dešimt rūšių. Pienės, garšvos, dilgėlės ir visa kita. Moteris įpjausto obuolio, įdeda apelsino, pora šaukštų šaldytų juodųjų serbentų ir viską suplaka:
„O pavasarį duoda tiek energijos. Išgeri pilną ir paskui gali kalnus nuversti, milijoną darbų nudirbti. Tikrai.“
Biologė ragina daugiau naudotis nemokamomis gėrybėmis. Štai kad ir liepos lapais. Šiuo metu jie jauni, gležni, tad puikiausiai, anot biologės, tinka vietoj salotų:
„Jos minkštutės. Jų būtinai paragaukite. Grynos salotos. Minkštutėlės, švelnutėlės.“
