Tai, kad Žolinė yra pagoniška šventė, o katalikiškame kalendoriuje – Mergelės Marijos ėmimo Dangun diena, žino dauguma. O kaip švenčiama? Tradicijos, atrodo, formuojasi iš naujo. Švęsti padės ir pasaulinio masto žvaigždės.
Trakuose Žolinė „Jachtklube“
„Apie Mergelę Mariją ir jos ėmimą į dangų žinojome, tačiau vaikystėje apie tą šventę bemaž negirdėjau. Tikrai negaliu pasakyti, kad tradicijas žinau. Tačiau bent jau keletą metų švenčiame su draugais šitą datą. Tai dažniausiai yra papildoma laisva nuo darbo diena. Jau vien todėl su draugais organizuojamės, bendraujame, tradiciją kuriame, o šiemet kviečiame ir daugiau žmonių,“ – sako vilnietis Donatas, pritariantis socialinio tinklo Facebook paskyroje platinamai iniciatyvai. „Žolinės Trakuose“ paskyra kviečia visus rugpjūčio 15 dieną, penktadienį, susirinkti į palapinių miestelį . Kai Seimas, 2000 metais nutarė, kad Žolinė bus tradicinė šventė, pati tradicija buvo iš esmės prarasta. Dalis jaunimo kikena, kad tai „žolės rūkymo diena“. Donatas tikina, kad marichuanos ar kitų panašių pasilinksminimų mėgėjai nėra laukiami atgimstančioje šventėje. „Dėmesio!!! Atention!!! 2014.08.15 visi kam nesvetima gamta, gera kompanija ir nuostabi bei išskirtinai gera muzika, esate kviečiami į Žolinių šventę Trakų miesto jachtklube adresu: Žemaitės g. 3, Trakai. RENGINYS NEMOKAMAS Palapinių miestelis ima kilti 2014.08.15 nuo 12 val. Su savimi turėti: gerą nuotaiką:) Visą naktį prie pulto: Artas ir Virus J (House Of Virus)“,– rašo organizatoriai, o Donatas priduria, kad galimai dalyvaus ir kiti labai garsūs didžėjai, renginį papuoš lazerių šou. „Kitą dieną vyks regata ežere. Bus galima pakalbėti su jachtininkais. Viskas bus labai gražu. Kas nori paprastai ir be didelių investicijų atšvęsti – kviečiame. Mes patys senųjų tradicijų gal nelabai ir žinome, bet tikrai neprieštarausime, jei kas nors atvyks iš tokių, kurie mums parodys, ką reikia per tas Žolines daryti. Mes laužus būsime paruošę, o esmė bus bendravimas ir šventės nuotaika.“,– sako Donatas. Jo teigimu, tradiciją reikia kurti iš naujo. „Sunku pasakyti, ar mūsų tradicija taps tradicine. Tradicijos juk kol kas iš esmės nėra. Tiesiog pažiūrėsime, koks bus pirmas blynas. Šįkart gerai yra tai, kad garsiausi didžėjai sutiko visiškai nemokamai dalyvauti renginyje. Tam, kad tradicija atsirastų iš naujo“,– sakė jis portalui „balsas.lt“. Pats muzikos didžėjus Justinas Chachlauskas, Virus J., sako, kad apie Žolines žino nedaug, bet džiaugiasi galėsiąs padėti švęsti gražiai. „Žinau, kad tai senovinė lietuvių šventė, kuri mums aktuali, nes tai nėra darbo diena. Dar žinau, kad mano profesija yra linksminti žmones ir man visada patinka tai daryti. Apie „žolės rūkymą“ pakikenimų esu girdėjęs, bet pats nieko tokio nevartoju. Mano tikslas linksminti žmones kitaip“,– sako jis.
Palangoje irgi Žolinės, ir šv. Roko atlaidai
Ilgąjį savaitgalį Palanga kviečia švęsti ne tik Žolinę, bet ir sudalyvauti kurortą jau daugelį metų garsinančiuose šv. Roko atlaiduose. Šį išskirtinį savaitgalį Palangoje vyks tiek bažnytiniai, tiek pasaulietiniai renginiai, praturtinsiantys ne tik vietos gyventojų, bet ir miesto svečių laisvalaikį.
Palangos parapijos klebonas Marius Venskus džiaugėsi, kad šv. Roko atlaidai į Palangą kasmet privilioja didelį būrį tikinčiųjų. Dvasininko teigimu, aktyviausi bendruomenės nariai jau yra įsitraukę į pasirengimo šventiniam savaitgaliui darbus – padeda tvarkyti bei puošti bažnyčią.
Šiemetiniai Žolinės ir šv. Roko atlaidai bus išskirtiniai tuo, kad renginiai peržengs bažnyčios ir šventoriaus ribas – koncertai bei bendruomenės susibūrimai numatomi įvairiose kurorto erdvėse. „Šiemet padarysime tai, apie ką jau seniai galvojome – šeštadienį, šv. Roko išvakarėse, surengsime procesiją nuo bažnyčios iki Lurdo Birutės parke, o čia vyks dėkojimas Švenčiausiajai Mergelei Marijai, tradicinių giesmių Marijai vakaras“, – sakė M. Venskus. Pasak klebono, šventinė eisena bus palangiškių padėka Dievui už puikią vasarą.
Šventiniai renginiai ilgąjį savaitgalį bus skirti ne tik vietos gyventojams, bet ir svečiams. Pasak Palangos kultūros centro etnologės Zitos Baniulaitytės, Palanga garsėja šv. Roko atlaidais, tad nuo senų laikų šią dieną į Palangą suguža gaustybė svečių iš apylinkių. „Per atlaidus, be abejo, mieste visuomet būdavo didžiulis šurmulys, o po bažnyčios visi patraukdavo prie jūros. Šiemet nutarėme šventę išplėsti, įtraukiant ir pasaulietinius renginius. Po eisenos iki Lurdo dėkosime Šv. Marijai, surengsime tradicinių giesmių vakarą, kurį ves kunigas Saulius Stumbra. Į šį renginį atvyks kantičkinių giesmių grupė iš Vilniaus Bernardinų bažnyčios (vadovė Zita Dragūnaitė), taip pat – etnomuzikologė Dalia Vaicenavičienė, Darbėnų tradiciniai giedoriai“, – sakė Z. Baniulaitytė. Pasibaigus giesmių Marijai vakarui, visi norintieji patrauks į kopas (jei oras bus prastas – į „Anapilį“), kur vakarą praleis skambant kanklėms ir gražiausioms pajūrio krašto dainoms.
Sekmadienį, rugpjūčio 17 d., po šv. Mišių miestiečiai ir kurorto svečiai kviečiami nesiskirstyti, o bendravimą pratęsti klebonijos parkelyje. Čia 14 val. koncertuos tautiškos kapelijos „Sutaras“ (Vilnius, vadovas – Antanas Fokas) bei „Martvežiai“ (Klaipėda, vadovas – Jonas Kavaliauskas). Klebonijos parkelyje ne tik skambės muzika, bet ir veiks tautodailininkės Danutės Saukaitienės šiaudinių skulptūrų paroda „Žolynų virsmas“, vaikus ir suaugusiuosius kvies kūrybinės dirbtuvės, kurių metu bus galima išmokti pasigaminti dirbinių iš šiaudų, išsiskaptuoti ir į vandenį paleisti laivelį, greitai nusirišti skudurinę Onutę. Taip pat bus organizuojami liaudiški žaidimai, sportinės rungtys.
Visi susirinkusieji galės paragauti ir Babytės sodo obuolių, taip pat ir „ubagynės“ – nuo seno daugeliui žinomo, vaikų pamėgto valgio – duonos su cukrumi bei vandeniu.
„Šv. Roko atlaidai Palangoje – graži tradicija, į pajūrį priviliojanti gausų bei svečių. Džiugu, kad daugeliui ši bažnytinė šventė tampa ir savotiškas giminių suvažiavimas, nes jau tapo įprasta, kad atlaidai – puiki proga susitikti senokai nesimačiusiems giminaičiams ir bičiuliams“, – sakė Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
******
www.lt.wikipedia.org pateikiama informacija:
Žolìnė (Žõlinė) švenčiama rugpjūčio 15 d. Dar vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmėmis. Šventės ištakos – Jeruzalė, IV a. pab. (Rytų Bažnyčioje šventės pavadinimas Dormitio – „Užmigimas“). Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė.
Vakaruose ji minima nuo VI-VII a. Lietuvoje liaudiškas šios šventės pavadinimas – Žolinė, kadangi per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai. Žolinės atlaidai vyksta Kabeliuose (Varėnos raj.), Krekenavoje (Panevėžio raj.), Pivašiūnuose (Alytaus raj.), Pažaislyje (Kaunas), Rumšiškėse, Šimonyse (Kupiškio raj.), Panemunyje (Rokiškio raj.), Surdegyje (Anykščių raj.), Zarasuose, Gelgaudiškyje (Šakių raj.)
Pasakojama, kad apaštalai atidarę Marijos kapą, nerado jos kūno – tik gėles. 1950 m. popiežius Pijus XII, tikėjimą, kad Marija buvo paimta į Dangų su siela ir kūnu, paskelbė kaip dogmą.
Senovės baltai Žolinę skyrė apeigoms didžiajai Deivei gimdytojai Ladai atlikti ir jai atiduoti užaugusio ir subrendusio derliaus aukas. Iki tos dienos niekas nedrįsdavo valgyti naujojo derliaus vaisių.
Day.lt rašo: Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas. Šventės dieną buvo aukojami gyvuliai ir rituališkai kepama duona: naujojo derliaus miltų tešlos paplotėliai svaidomi iš rankų į rankas per ugnį, kol iškepdavo.
