„Žokėjai vadinami geriausiais pasaulio atletais pagal savo svorį, – pabrėžė A. Savickas, tuoj pat pridurdamas, kad kitų sporto šakų atstovai norėtų su tuo ginčytis. – Viena sunkiausių užduočių šiame darbe – svorio kontrolė, dėl to moterys mus gali geriausiai suprasti.“
Lietuvoje populiarėjant žirgų lenktynėms, vis daugiau žirgų augintojų pasiryžę išbandyti sėkmę varžybose. Tačiau samdomų žokėjų mūsų šalyje galima skaičiuoti ant pirštų. Dėl to A. Savickas nusprendė išmokti žokėjaus amato ir šį sezoną debiutuos lenktynėse.
Kiek daugiau patirties šioje sferoje turi Gabrielė Švabinskaitė. Vos 16-os sulaukusi žokėja pernai Raseinių hipodrome vykusiose lenktynėse jojo trimis žirgais, du iš jų iškovojo pergales.
„Praėjusį pavasarį mano svoris buvo idealus – jis siekė 50 kilogramų, – atskleidė viena perspektyviausių šalies žokėjų. – Treneris teigia, kad vienas papildomas kilogramas pailgina distanciją 5 metrais. Dėl to prieš lenktynes stengiamės nei valgyti, nei gerti.“
Profesionalių žokėjų, išgyvenančių iš šio amato, Lietuvoje nėra. Pasaulyje profesionalai gali per lenktynes joti iki 12 skirtingų žirgų, dalį jų matydami pirmą kartą. Lietuvos žirgų savininkams telieka iš mėgėjų būrio rinktis, kurie žokėjai per lenktynes jos jų žirgais, arba samdytis žokėjus iš užsienio.
A. Savickas lenktynėse jos savais žirgais, ir įgytas teorines žinias pritaikys praktikoje. „Pagrindinė žokėjaus užduotis – netrukdyti žirgui bėgti, – pabrėžė buvęs farmacininkas, paniręs į žirgų verslą. – Ir reikia suprasti, kad čempionu tampa ne žokėjus, o žirgas.
Kaip žokėjus turi elgtis nuo starto iki finišo, kad jo žirgas būtų greičiausias?
„Turbūt esate matę, kad žokėjai joja atsistoję – tai ne dėl mados, – atskleidė A. Savickas. – Stovėjimas suteikia žirgui visišką judesių laisvę, tačiau žokėjui stovėjimas yra labai pavojingas, jam kur kas saugiau sėdėti balne.
Be to, žirgo treneris turi suteikti žokėjui instrukcijų apie žirgo savybes. Tarkime, joji žirgu, kuris „sprogsta“ paskutiniais 400 metrų. Nurodymas paprastas – iki tol išlikti būryje su kitais dalyviais ir likus 400 metrų pasileisti visu greičiu. Bet tam reikia užimti gerą poziciją, o ne būti „užrakintam“ tarp kelių žirgų.“
Žokėjų profesija – viena pavojingiausių tarp visų sportininkų. Šiaurės Karolinos universitete atliktas tyrimas parodė, kad iš 1000 žokėjų, intensyviai jojančių ištisus metus, net 600 patiria traumų, kurių gydymui prireikia medikų. Kas penkta trauma – rimtas galvos ar kaklo sužeidimas.
A. Savicko teigimu, kas metus vien JAV vidutiniškai du žokėjai paralyžiuojami, o tai labiausiai atspindi šios profesijos pavojų.
Traumų pasitaiko ir geriausiesiems. 2013 m. garsiajame anglų Čeltnamo festivalyje airis Johnas McNamara patyrė nugaros traumą, žokėjui lūžo kaklas – paralyžiaus ištiktas 40-metis sportininkas likusį gyvenimą praleis neįgaliojo vėžimėlyje. Per karjerą J. McNamara žirgų lenktynėse yra pasiekęs daugiau nei 600 pergalių.
Traumų grėsmė gąsdina visus jaunuosius žokėjus, tačiau labiausiai užsispyrę pasiryžę ir toliau tobulėti. 17-metė pradedančioji žokėja raseiniškė Gabrielė Ansurian neslepia daug kartų kritusi nuo žirgo, keletą kartų patyrė kojos traumą, tačiau iki šiol siekia tikslo dalyvauti svarbiausiose varžybose.
Jaunoji G. Ansurian, sverianti 48 kilogramus, šiemet praktikos sėmėsi iš vienų geriausių Lenkijos trenerių. Jos tikslas – tapti žokėja, galinčia pragyventi iš šio amato.
Žokėjai kasdien stengiasi vyti mintis apie gresiančius pavojus, o rengdamiesi naujam sezonui skaičiuoja kiekvieną kasnį.
Nauji iššūkiai žokėjų laukia mažiau nei po mėnesio – gegužės 1 d. Raseinių hipodrome bus surengtos pirmosios šio sezono žirgų lenktynės, jose iššūkį geriausiems Lietuvos žirgams ir žokėjams mes kur kas labiau patyrę varžovai iš Lenkijos.
