Iš Kybartų kilusi Zofija naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kad dalyvauti Valensijos maratone kartu su mylimuoju nusprendė šių metų pradžioje. Tiesa, tik tuo metu po dešimtmečio pertraukos moteris ir pradėjo bėgioti, o jau po mėnesio išbandė save dešimties kilometrų lenktynėse. Sėkmingas startas ir maratoną jau ne kartą bėgusio mylimojo palaikymas įkvėpė Zofiją įveikti ir ilgesnę distanciją.
Zofija Krocaitė maratonui ruošėsi pusę metų
„Niekada nebuvau mėgėja bėgti – man labiausiai prie širdies yra važinėjimas dviračiu. Juo jau kelis metus važinėju reguliariai, beveik kiekvieną dieną, dešimtis mylių. Bet einant mėnesiams ir treniruojantis pajutau, kad taip pat pamažu atrandu meilę ir ramybę bėgiodama“, – pasakojo Z. Krocaitė.
Pasak Zofijos, tam, kad sėkmingai pavyktų išbėgti ilgus atstumus, svarbu ne tik fizinis, bet ir psichologinis pasiruošimas. Moters teigimu, bėgant keturias valandas yra daug laiko apmąstyti įvairius dalykus, nugrimzti į giliausias savo mintis, todėl norint save įkvėpti nepasiduoti, svarbu susifokusuoti į gražius dalykus.
„Kadangi kuriu savo plaukų linijos prekės ženklą, bėgiodama galvojau, kokie žmonės bus laimingi naudodami mano plaukų kosmetikos produktus, kaip juos įkvėpsiu. Kai nubėgdavau tokias atkarpas treniruojantis, mane visuomet aplankydavo emocijų antplūdis ir laimės ašaros bei suvokimas, jog jei aš galiu tai, vadinasi, galiu viską. Bėgimas man tapo ne tik apie bėgimą, bet ir apie stiprybės, motyvacijos savyje paiešką bei to radimą“, – tikino ji.
Pusę metų Valensijos maratonui besiruošusios Zofijos neaplenkė iššūkiai – važinėdama dviračiu moteris pateko į incidentą, kurio metu skilo šonkaulis ir skalpas, o kur dar daugybė stiprių nubrozdinimų. Nelaimingas atsitikimas mėnesiui pristabdė Z. Krocaitės pasiruošimą maratonui. Visgi net ir šis įvykis nesutrukdė Zofijai 42 km distanciją įveikti per mažiau nei keturias valandas.
Viršijo savo lūkesčius
„Visiems sakiau, jog mano tikslas – maratoną nubėgti nesustojus, nesvarbu, per kokį laiko tarpą. Net pati nesitikėdama maratono finišo liniją pasiekiau laikmačiui mušant 3 valandas ir 57 minutes.
Labai savimi didžiuojuosi, jog sugebėjau pasiekti tokį laiką savo pirmojo maratono metu, kada vos po 20 km atkarpos man ėmė rakinti kojos raumenis. Bet aš nepasidaviau. Kaip kažkas yra sakęs, skausmas – tai tik silpnybės, paliekančios tavo kūną. Kartojau sau tai bėgdama ir kiekvieną kartą vis stipriau tuo tikėjau“, – dalijosi Z. Krocaitė.
Ispanijoje – pirmą kartą
Zofijai tai buvo ne tik pirmasis įveiktas maratonas, bet ir pirmoji kelionė į Ispaniją. Nors prieš išvyką didelių lūkesčių moteris neturėjo, ją nustebino čia tvyranti kultūra ir lietuviams bei anglams neįprasta rutina.
„Pavyzdžiui, ispanai turi tokį dalyką kaip siesta. Tai – jų kasdienė pietų pertrauka, kai jie nutraukia savo dienos darbus ir eina miegoti pietų miego. Arba tiesiog jų lėtas gyvenimo būdas. Nustebino ir tai, jog jų kasdienės veiklos prasideda kur kas vėliau ir tęsiasi ilgiau: kavinukės atsidaro tik apie 9-10 ryte, o restoranai – tik apie 8 vakare.
Anglijoje, kur aš šiuo metu gyvenu, tokiu laiku kavinės jau ima užsidarinėti. Didžiausią įspūdį taip pat paliko ir jų vietinis, tradicinis maistas. Mane, bandelių mėgėją, Valensija lepino savo gardžiais kepiniais, jų įvairove bei stipria, kokybiška kava“, – įspūdžiais dalijosi Z. Krocaitė.
Tiesa, ne itin maloniu siurprizu plaukų stilistei tapo Valensijoje pasitikę orai. Anot pašnekovės, tikėdamasi, kad bus šilta, moteris įsimetė į lagaminą kelias poras suknelių bei šortų, bet vos atvykusi suprato padariusi klaidą: „Nors temperatūra lauke ir siekė beveik 20 laipsnių šilumos, to nesijautė ir vietiniai buvo apsirengę gana šiltai: vilkėjo žiemines striukes, o vakarais temperatūra stipriai nukrisdavo.“
Kelionės metu, apart maratono, Zofija su mylimuoju Luku taip pat leidosi į turą aplink Valensiją, kurio metu vyko į terminio vandens baseinus ir plaukiojo prie čia esančių krioklių, ragavo vietinius tradicinius patiekalus. Vieną iš kelionės dienų pora nusprendė išsinuomoti ir dviračius bei jais apvažiuoti miestą.
„Tai rekomenduočiau ir kitiems, atvykusiems pamatyti Valensiją, mat numynę palei miesto paplūdimius virš trisdešimt mylių jautėmės pamatę itin daug per trumpą laiko atkarpą. Vieną iš paskutinių atostogų dienų traukiniu nukeliavome į gretimą miestą prie Valensijos aplankyti sodybos, kuriame vietiniai ūkininkai augina apelsinus bei kitus citrusinius vaisius.
Šio vizito metu galėjau paragauti šviežutėlius, ką tik nuo medžio nuskintus apelsinus ir įvairias jų rūšis, vos sunokusius mandarinus bei šviežiai spaustas jų sultis. Ragaujant taip pat išgirdau ir istoriją, kaip ir kada ispanai nusprendė pradėti apelsinų verslą bei eksportą“, – teigė Z. Krocaitė.
Santykiuose – naujas etapas
Translytė Zofija pasidžiaugė ne tik pamačiusi Veneciją, įveikusi maratoną, bet ir kelionės metu dar kartą supratusi, jog gyvenime sutiko ne tik partnerį, bet ir ir geriausią draugą. Prieš metus susipažinusi pora jau spėjo aplankyti ne vieną pasaulio kampelį, o neseniai nusprendė ir kartu apsigyventi.
„Besibaigiant vasarai nusprendėme gyventi kartu ir išsikraustėme į Londono užmiestį, kad turėtumėme daugiau laiko ir vietos sportui – bėgimui, žygiavimui ir važinėjimui dviračiais. Lukas taip pat man parodė ir daugiau skirtingų miestelių, kaimų bei atokesnių Anglijos vietų ir leido suprasti, kad Anglija – tai ne tik Londonas, bet šalis su savo tradicijomis ir kultūra“, – įsitikinusi ji.
Z. Krocaitė neslėpė džiaugsmo, kad su Luku gali ne tik romantiškai leisti laiką, eiti į vakarėlius ar juokauti, bet ir atvirai valandų valandas kalbėtis apie įvairiausius dalykus.
„Mes kalbamės ir apie mūsų dabartinius bei praeities santykius, įkvepiame vienas kitą, patariame bei paremiame, kai to reikia, kartu augame, mokomės bei pažįstame vienas kitą. Būti kartu – tai ne tik gulėti vakarais prie televizoriaus ar draugų apsuptyje, bet ir jaustis pilnai bei nenuobodžiai leidžiant laiką kartu, keliaujant miestuose ar gamtoje, be aplinkinių ar mobiliųjų rankose“, – kalbėjo Zofija.
