Kol analitikai, šilumininkai ir daugiabučių savininkų atstovai ragina politikus imtis priemonių, šie lyg šiaudo griebiasi trumpalaikių, tik bloginančių situaciją sprendimų.
Lietuvos daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis vakar vykusioje konferencijoje pabrėžė, kad situacija negali pagerėti jokiu kitu atveju, kaip tik sutvarkius renovuotinus daugiabučius namus.
Reikia ilgalaikių priemonių
Pasak jo, apytiksliais skaičiavimais, sutvarkius pačios Vyriausybės nustatytą kiekį renovuotinų daugiabučių namų jų gyventojams būtų galima sutaupyti apie 660 mln. litų per metus. Tačiau vykdomų darbų kiekis apverktinas - nuo 2004 m. vietoj daugiau kaip 5 tūkst. renovuoti vos 221 namai. Šitokiais tempais esą ne tik nepasieksime užsibrėžtų tikslų, bet ir dar labiau pabloginsime situaciją.
“Jei paklausi, ar gyventojas moka per daug už batų raištelius, jis taip pat atsakys - taip“, - pabrėžė J.Antanaitis. Anot jo, reikia imtis ilgalaikių, realią naudą atnešančių priemonių, o ne dangstyti problemą neva kilusiu susirūpinimu.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas pabrėžė, kad vykdoma politika tik skatina vartotojus plaukti pasroviui ir laukti, kol valstybė jais „pasirūpins“.
“Žmonės skirtingi, ir jei net mažuma daugiabučio namo butų savininkų nusprendžia, kad renovacijos jiems nereikia, viskas sustoja ir renovacija nevyksta“, - pabrėžė jis. Pasak eksperto, kompensacijos už šildymą tik dar labiau didina problemą - mat dalis žmonių nejaučia poreikio mąstyti apie rytojų ir jiems renovacijos išlaidos, jų manymu, neatsipirktų.
Jo teigimu, modernizacijos darbus atitolina ir valstybės teikiama kompensacija - mat nors kai kurie daugiabučiai ir sutiktų modernizuotis už savo lėšas, nedarys to tol, kol turės galimybę pusę pinigų atsiimti. O tai biudžetui stokojant lėšų darosi sudėtinga.
Išlošia tik „Gazprom“
“Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas apgailestavo, kad nuolat stabdomos iniciatyvos atsiriboti nuo alternatyvų gamtinėms dujoms - esą jau negrįžtamai sustabdytas vienas projektas, vykdytas prieš trejus metus, dabar priešinamasi buitinių atliekų deginimo perspektyvai.
“Vilniaus energijos“ viceprezidentas Linas Samuolis pabrėžė, kad politikams „reikia turėti stuburą“ ir tikslingai veikti. „Dabar Vilniaus savivaldybėje norima, kad visos Lietuvos elektros vartotojai „padarytų“ vilniečiams pigesnę šilumą, tik niekas nedrįsta to garsiai pasakyti“, - pabrėžė jis.
Anot L.Samuolio, „Gazprom“ vadovas jau oficialiai išsakė prognozes, kad kitais metais barelis žaliavinės naftos kainuos apie 250 JAV dolerių. „Galite įsivaizduoti, kiek kainuos tada ir dujos“, - pabrėžė jis. Blogiausia esą tai, kad Lietuvoje energetikai neturi kitos galimybės, kaip tik pirkti dujas iš „Gazprom“ tokiomis sąlygomis, kokias jie patys pasiūlo, mat sektoriuje nėra konkurencijos.
Lietuvos biokuro gamintojų ir tiekėjų asociacijos „Litbioma“ direktoriaus Jono Šimėno nuomone, tokia vykdoma politika ne kas kita kaip tiesioginės subsidijos „Gazprom“. Jo teigimu, iš vidinių atsinaujinančių išteklių resursų - šiaudų, medienos atliekų, ūkiuose auginamų gluosnių - būtų galima išgauti daugiau nei pusę šaliai reikalingos energijos, tačiau valstybė ne tik neskatina užsiimti šia veikla, bet net įvairiais apribojimais trukdo.
Mokslininkai - už biokurą
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros vedėjas docentas daktaras Egidijus Petraitis pabrėžė, kad biokuras būtų naudingas ne tik ekonomine, bet ir ekologine prasme. Jo teigimu, tinkamai įrengti katilai surinktų degimo daleles ir jos ne tik nebūtų tokios kenksmingos kaip dujų ar mazuto, bet ir galėtų būti panaudotos, pavyzdžiui, kaip trąšos.
Svarbu ir tai, kad tokios rūšies kuro deginimo išskirtam anglies dvideginiui, E.Petraičio teigimu, nereikalingi apyvartiniai taršos leidimai, dėl kurių artėjant Ignalinos atominės elektrinės uždarymui
taip jaudinasi mūsų politikai.
Artūro Zuoko, buvusio Vilniaus miesto mero komentaras:
Miestui šiuo metu siūlome alternatyvą, kaip iš tikrųjų būtų galima sumažinti šilumos kainas: vienas iš pagrindinių dalykų, kurį galėtume rekomenduoti, tai laikinai atsisakyti 8 mln. litų koncesijos mokesčio, kurį Vilniaus miesto savivaldybei moka „Dalkia“, ir pareikalauti, kad tuo pagrindu jau nuo artėjančio sezono būtų sumažinta šilumos kaina.
Kitas dalykas, savivaldybė ir jos kontroliuojamos įmonės skolingos apie 15 mln. litų mokesčio už šilumą. Ta skola, savaime aišku, įskaičiuojama į šilumos kainą, dėl to ji dar labiau kyla. Reikia pasakyti, kad savivaldybė perėmė ir 30 mln. litų mokyklų skolų „Vilniaus energijai“. Reikėtų susitvarkyti su šiomis skolomis.
Tai trumpalaikiai sprendimai šilumos kainai nuo šio rudens sumažinti.
Ilgalaikėje perspektyvoje reikėtų pamąstyti apie tai, kad Elektrėnuose ketinama statyti naują 420 MW galios jėgainę. Ši elektrinė gamins elektrą, o šilumą „išmes“ į ežerą. Jei ji būtų statoma ne Elektrėnuose, o Vilniuje, ekspertų skaičiavimais, pagal šiandienį kainų lygį, ją būtų galima sumažinti 5-6 ct/kWh. Kam šildyti karosus ežere, jei galima šildyti vilniečius?
Iki 2013 m. būtų renovuota 50 proc. namų. Tada žmonės ir už šildymą mokėtų mažiau. Tam reikalingas labai koordinuotas visų – ir savivaldybės, ir Vyriausybės, ir daugiabučių bendrijų - darbas.
Taip pat reikia siekti, kad šildymui naudojamų gamtinių dujų kiekis iki 2012 m. sumažėtų iki 60 proc.
Pasiekus visų šių tikslų dujos brangtų ne 50, o tik apie 10 proc.
Nauda. Renovavus visus Vyriausybės numatytus daugiabučius, gyventojai per metus sutaupytų apie 660 mln. litų
Eglė Jociūtė
