Praėjusį sekmadienį po siautusio škvalo kaimuose dingus elektrai žmones labiausiai papiktino ne patirti nepatogumai ir nuostoliai, bet tai, jog niekaip negalėjo sulaukti elektrikų pagalbos.
„Elektros kainos didžiulės. Pabandyk pavėluoti už elektrą sumokėti - iškart gausi raštus su grasinimais nutraukti energiją. O kai patys elektrikai iš žmonių tyčiojasi, tai jiems niekas negresia", - piktinosi į redakciją kreipęsi rajono gyventojai.
Kalbėti su autoatsakikliu - tarsi pasityčiojimas
„Šitokios stichijos vyksta, o monopolininkai elektrikai, diktuojantys kainas ir sąlygas, negali joms iš anksto pasiruošti.
Pikčiausia, kad apie dingusią elektrą niekaip negali pranešimo perduoti", - kalbėjo Papilio seniūnijos Skrebiškių kaim o bendruomenės pirmininkė Elma Kirkliauskienė.
Tris kaimo parduotuves bei pieno ūkį turinti savininkė sekmadienį popiet dingus elektrai sako patyrusi nemažų nuostolių. Per pusę paros neveikiant šaldytuvams, Skrebiškių kaimo parduotuvė patyrė 400 litų nuostolį, sugižo 200 litrų primelžto pieno.
Tačiau moteriai skaudžiausia ne patirti nuostoliai, kurių niekas nekompensuos, bet monopolininkų tyčiojimasis iš žmonių.
„Vakar 15.30 valandą dingus elektrai duotu trumpuoju Rytų skirstomųjų tinklų informaciniu telefonu skambinau 27 kartus. Visą laiką atsiliepdavo autoatsakiklis, būdavo prašoma palaukti. Vis klausiausi skambančios muzikos. Vėliau pranešė, kad mano telefonas užfiksuotas ir esant galimybei man bus perskambinta. Perskambino - tik ryte. Pažadėjo sutvarkyti elektrą pirmumo tvarka. Mikalių kaime, kur gyvenu, jos nėra iki šiol", - pirmadienį popiet skundėsi E. Kirkliauskienė.
Moteris prisimena, kad anksčiau dingus elektrai būdavo galima paskambinti telefonu į Biržuose esančią dispečerinę. Atsiliepęs dispečeris ne tik užfiksuodavo pranešimą, bet ir pasakydavo, per kiek laiko elektros tiekimas bus atstatytas. Pagal tai galėdavai orientuotis, kaip elgtis tokioje situacijoje.
Pirmadienį moteris sakė kalbėjusi su kaimo žmonėmis. Daugelis, per naktį gyvenę be elektros, tik skėsčiojo rankomis, keiksnojo energetikus ir klausė, kaip jiems prisiskambinti.
„Sakiau, Dievui greičiau priskambinsiu, nei jiems", - piktinosi moteris.
Neaišku, ar žino apie gedimą
„Blogiausia, kad aš net negaliu suprasti, ar elektros energijos tiekėjai bent jau žino, kad šiame krašte yra gedimas. Į Biržų dispečerinę priskambinęs sužinodavai, ar jie informuoti. Dabar artėja vakaras, temsta, elektrinis gyvulius saugantis piemuo atjungtas. Nežinai, ar jungti generatorių, ar saugoti gyvulius, kad jie nepasklistų iš aptvaro, ir laukti elektrikų", - piktinosi Juodžionių kaime gyvenantis ūkininkas Virgilijus Morkūnas.
Sekmadienį vakare dingus elektrai jis du kartus bandė prisiskambinti trumpuoju energetikų numeriu. Tačiau du kartus pusvalandį pasiklausius muzikytės kantrybė trūko ir jis išjungė telefoną.
„Įdomu, kodėl iš šios stichinės nelaimės labiausiai turi pelnytis mobiliojo ryšio tiekėjai, o man patirtų nuostolių niekas nekompensuos", - piktinosi ūkininkas.
Vakar be elektros vis dar gyveno ir Biržų kaimo gyventojas Alis Šimonis.
Sekmadienį popiet, apie 18 valandą, dingus elektrai jis pradėjo skambinti paskelbtu trumpuoju numeriu elektrikams.
Iki 23 valandos bandęs prisiskambinti vyras beviltiškai klausėsi muzikos.
Ryte Biržų elektrikų prašė duoti vietos brigados telefonų, kad paimtų iš jų raktą, atsirakintų pastotę ir pats įjungtų elektrą. Tačiau jam buvo paaiškinta, kad vietos darbuotojų telefonų niekas nedalija.
Siūlo numerį, kuris neveikia
Rytų skirstomųjų tinklų ryšių su žiniasklaida vadovė Edita Sirutienė pirmadienį spaudai išsiuntinėjo pranešimą.
Deja, apie tai, kodėl žmonės negalėjo susitikti su elektrikais ir kas dėl to kaltas, pranešime nebuvo net užsiminta.
Gyventojams priminta, kad pastebėjus nutrauktas elektros oro linijas ar ant jų užvirtusius medžius, negalima artintis prie tos vietos ar liesti elektros kabelių, nes tai labai pavojinga gyvybei.
Rekomenduojama nedelsiant apie pavojingą situaciją pranešti „RST kontaktų centrui 1802 arba pagalbos telefonu 112".
„Kodėl jūs siūlote skambinti telefonu, kuris jau visą parą neveikia?" - tokį klausimą „Šiaurės rytai" uždavė E. Sirutienei.
„Žmonėms taip ir atrodo, kad jei neprisiskambina, tai niekas apie gedimus ir nežino. Jei į bendrą sistemą prisiskambino kuris nors iš kaimynų, tai užfiksuojama. Elektros tiekimas pagal statistiką atstatomas vis greičiau. Viena centralizuota sistema yra geriau, nes žinai, kur sustatyti prioritetus, kaip formuoti brigadas", - kalbėjo E. Sirutienė.
Sekmadienį, anot pašnekovės, buvo ekstremali situacija. Kai paprastą dieną kontaktų centras gauna vidutiniškai 300 skambučių, tai sekmadienį jų sulaukta 8000.
„Tai 25 kartais daugiau nei įprasta, nes Vilniaus, Utenos ir Panevėžio regionuose siautėjo stichija. Kontaktų centre dirbo iš anksto pakviesti papildomi žmonės, tačiau visų skambučių vienu metu nebuvo įmanoma užregistruoti. Buvo galimybė surinkus numerį 1 užregistruoti numerį, iki šiandien žmonėms turėjo būti perskambinta", - kalbėjo ji.
E.Sirutienė patvirtino, kad skambutis į šį trumpąjį numerį kainuoja.
Pasak jos, pirmadienį šalyje dirbo 75 elektrikų brigados - tai triskart daugiau, nei įprastai budi. Vidutinės įtampos linijos popiet jau buvo sutvarkytos.
Krito ledai, virto medžiai
Praėjusį sekmadienį didelis žaibavimas ir perkūnija, gausus lietus ir stiprus vėjas sutrikdė elektros energijos tiekimą, nes užvirtę medžiai nutraukė elektros oro linijas, nefunkcionavo transformatorinės.
Skirtingais laiko tarpsniais buvo sutrikęs elektros tiekimas Papilio, Parovėjos ir Vabalninko gyventojams.
Pasak Biržų meteorologijos stoties viršininko Broniaus Medinio, sekmadienį vietomis vėjo gūsiai siekė 20 metrų per sekundę.
Oro temperatūra tądien siekė 30, 4 laipsnius - tai buvo pirma tokia karšta vasaros diena. Ši kaitra ir lėmė škvalą.
Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams sekmadienį, 16. 45 valandą, teko vykti į Vabalninką. Čia kelio į Panevėžį septintajame kilometre ant važiuojamosios kelio dalies buvo nuvirtę du medžiai.
Pasak Vabalninko seniūno Stepo Gudo, didžiausia audra buvo Sviliuose - ten ne tik buvo laužomi medžiai, bet ir į pasėlius bei daržus krito nemaži ledukai.
Svilių kaimo bendruomenės pirmininkė Danguolė Urbonienė sakė, kad ledokšniai buvo pupų dydžio. Po dešimties minučių krušos žemė buvo balta. Ledukai nukapojo bulves, agurkus, sukapoti ir kaimo gyventojų šiltnamiai, prilaužyta šakų. Kai kur ledai net prakirto gyvenamojo namo plastikines lenteles.
„Smūgiai buvo tokie stiprūs, kad atrodė, jog į plastikinius langus krenta akmenukai", - sakė D. Urbonienė.
Jurgita Vitkauskienė
