Spalio 31-ąją ar keliomis dienomis anksčiau arba vėliau Žemės gyventojų skaičius pasieks 7 milijardus, teigia Jungtinių Tautų demografijos ekspertai.
Nors, pasak jų, praėjusį amžių gimstamumas pasaulyje sparčiai didėjo, o šiame šimtmetyje jis turėtų sulėtėti, vis dėlto demografinio sprogimo pagreičio nepavyks sustabdyti: prognozuojama, kad iki 2050 m. Žemėje gyvens 9 milijardai žmonių. „LiveScience.com“ pabandė atsigręžti į tolimą žmonijos praeitį ir patyrinėti, kaip keitėsi pasaulio gyventojų skaičius.
Pasak specialistų, kiekybiškai įvertinti senovėje gyvenusių žmonių populiacijas gana sunku, tačiau akivaizdu, jog iki mūsų eros pradžios žmonių Žemės planetoje nebuvo daug. Pavyzdžiui, JAV Gyventojų surašymo biuro specialistai mano, jog 8 000 metais prieš mūsų erą, neolito pradžioje, iš viso buvo 5 milijonai žmonių. Prasidėjus žemdirbystei pasaulio gyventojų skaičius pradėjo augti, tačiau 100 milijonų ribą pavyko peržengti tik iki 500 metų prieš mūsų erą.
Po to gyventojų skaičius ima didėti: maždaug V – VI mūsų eros amžiuje pasaulyje gyveno 200 milijonų žmonių, o maždaug 1250 metais – 400 mln. XIV a. siautusios maro epidemijos ir karai pristabdė gyventojų skaičiaus didėjimą, tačiau vėliau jis vėl įsibėgėjo, sakoma pranešime.
Milijardinio kūdikio pasaulis susilaukė maždaug 1805 metais, o tai reiškia, kad žmonijai prireikė tūkstančių metų šiai ribai pasiekti. Tačiau antrajam milijardui pakako vos daugiau nei 100 metų. Jungtinių Tautų Organizacijos vertinimais, 1930 metais pasaulyje jau gyveno 2,07 mlrd. žmonių, o tai reiškia, kad antrojo milijardo slenkstis buvo peržengtas maždaug 1927 metais. Pasak demografų, šiuo laikotarpiu įvyko demografinis lūžis: žmonija nuo didelio gimstamumo ir didelio mirtingumo perėjo prie mažo gimstamumo ir mažo mirtingumo. Pereinamojo laikotarpio metu prasidėjo naujas fenomenas: mirtingumas jau sumažėjo, o gimstamumas vis dar išliko aukštas.
Mirtingumo sumažėjimo priežastis – Vakarų šalyse įvykusios pramoninės ir agrarinės revoliucijos pasekmė. Ji prasidėjo XVIII amžiuje. Tačiau gimstamumas išliko didelis dar kelių kartų laikotarpyje. Vėliau, kai išsivysčiusiose šalyse buvo suprasta, kad galima gimdyti mažiau, į pereinamąjį laikotarpį įsijungė mažiau išsivysčiusios šalys. O kai kurios Afrikos šalys į pietus nuo Sacharos šį laikotarpį pradeda tik mūsų dienomis.
Trečiasis milijardas atsirado Šaltojo karo laikais, maždaug 1959 metais. Tuo metu gyventojų skaičiaus didėjimas buvo fiksuojamas visame pasaulyje, pokario metais gimstamumas JAV išaugo nuo 2,8 mln. per metus 1930-ųjų pabaigoje iki 4,3 mln. 1950-ųjų pabaigoje. Maždaug 1960 m. metinis gyventojų prieaugis visame pasaulyje pasiekė 2 proc.
Ketvirtojo milijardo ribai pasiekti pakako vos 15 metų. Demografijos ekspertai ėmė skelbti pavojų, buvo baiminamasi, kad dėl „demografinės bombos“ aštuntąjį dešimtmetį planetoje kils badas. Nors ši prognozė neišsipildė, baimė dėl mažėjančių planetos gyvybinių resursų išliko iki šiol.
1987 m. liepos 11 d. Jungtinės Tautos pranešė, kad pasaulyje jau yra 5 milijardai žmonių. Tokį tikslumą leido pasiekti išplėtotas demografijos mokslas.
Šeštojo milijardo reikėjo palūkėti vos 12 metų: 1999 m. spalio 12 d. Sarajeve gimęs Adnanas Nevičius buvo pripažintas šešiamilijardiniu mūsų planetos gyventoju. Žinoma, tai tebuvo formalumas: tą dieną Sarajeve lankėsi JT generalinis sekretorius.
Taigi, mažiau nei per 75 metus planetos gyventojų skaičus patrigubėjo. Pasaulinis mirtingumo rodiklis 1999 m. buvo dvigubai mažesnis, nei 1950 m., o vidutinė žmonių gyvenimo trukmė per šį laikotarpį išaugo net 20 metų, nuo 46 iki 66. Tačiau gimstamumas pasaulyje ir toliau mažėjo, nors skirtingose pasaulio dalyse tai vyko skirtingai. Europoje vienai moteriai vidutiniškai teko 1,4 vaikas, o Afrikoje į pietus nuo Sacharos – 5,5.
Kas bus toliau? JT ekspertų skaičiavimais 8 milijardų slenkstis bus peržengtas maždaug 2025 metais, iki 2050 m. pasaulyje gyvens 9 milijardai žmonių, o iki šio amžiaus pabaigos – jau 10 milijardų. Didžiausias prieaugis bus dėl Afrikos šalių į pietus nuo Sacharos, kurių gyventojų skaičius išaugs 3 kartus. JAV, Meksikos, Indijos ir kitų šalių su nuosaikiu gimstamumo lygiu gyventojų skaičius padidės maždaug 26 proc., o europiečių skaičius 20 proc. sumažės, sakoma pranešime.