Į vieną veterinarijos kliniką Klaipėdoje atkeliauja retas pacientas. Mažą lapiuką veterinaras Robertas pirmą kartą išvydo prieš kelias savaites. Natūraliai gamtoje susižeidę gyvūnai žūsta ir tampa maistu kitiems gyviems organizmams, bet lapiuką ėmė gelbėti žmonės. Viena jų pasakoja, kaip ši istorija prasidėjo.
„Tas įvyko dalykas Švėkšnoje. Kai buvo tų moliūgų šventė. Visi važiuojantys važiavo pasigrožėti moliūgų švente ir kažkuris iš tų vairuotojų nutrenkė lapiuką. Mašinų buvo pilni keliai, nė vienas automobilis nesustojo, visi apvažiavo ir važiavo toliau į tą šventę. Vieninteliai jaunimas: berniukas ir mergaitė sustojo, pagailo to lapiuko ir pasiėmė į mašiną“, – sako gyvūnų globos įstaigos vadovė Rimutė Vismantienė.
Tad lapiukas atsidūrė gyvūnų prieglaudoje. Veterinarijos gydytojas rodo tada atvežto lapiuko rentgeno nuotraukas. Mažyliui buvo sulaužytas vienos kojos šlaunikaulis, išniręs kitos kojos sąnarys.
„Jis galėjo ir dėl aštrių kaulų pažeisti kraujagysles, nukraujuoti. Tiesiog jis nevaikščiojo, tai būtų išsekęs, nepavalgęs ir numiręs“, – pasakoja veterinarijos gydytojas Robertas Bartkus.
Operacija atsiejo nepigiai – per 600 eurų. Dalį šios sumos paaukojo mūsų tautiečiai, likusius pridėjo patys gyvūnų globėjai. Anot jų, koronavirusas atsiliepė ir norui rūpintis prieglaudose globojamais gyvūnais.
„Jaučiasi tikrai dėl finansavimo, dėl paramų, nes žmonės nebeatvažiuoja praktiškai. Jau vengia lankyti, vengia ateiti, vengia atvežti kažką, prisidėti, nes korona daug ką reiškia“, – teigia R. Vismantienė.
O lapiukas po operacijos apsigyveno Kaune. Jį priglaudusi mergina dalijasi gyvenimo bute su rudauodegiu akimirkomis. Anot lapiuko globėjos, laukinis gyvūnas tapo neatskiriama jos gyvenimo dalimi, todėl ir vardą gyvūnėliui davė – pavadino jį Plutu.
„Jeigu ateina į namus, iš karto griebia šlepetę ir nešasi į narvą. Taip pat popierines dėžes, viską tempia į savo narvą. Net vieną kartą bandė nuo kojos numauti šlepetę. Agresyviai netgi, labai jam patinka, matyt“, – kalbėjo lapiuko globėja Gražina.
O dabar visi užgniaužę kvapą laukia, ką pasakys veterinaras. Nuo jo išvados priklausys tolimesnis gyvūnėlio likimas – ar jis galės gyventi laisvėje, ar taps kaunietės šeimos nariu, o gal operacija nepavyko ir tai paskutinės lapiuko gyvenimo valandos.
„Operacija buvo sudėtinga, kadangi buvo skeveldrinis lūžis ir plius buvo išnirusi kita kojytė. Tai šiai dienai ką aš matau, tai operacija pavyko šauniai – jis remia, pilnai vaikšto, pilnavertį gyvenimą gali gyventi, išskyrus, aišku, kad reikia stebėti jį ir negalima į gamtą paleisti“, – sako R. Bartkus.
Tad lapiukas keliauja atgal į Kauną, kur gyvens šuns ar katės gyvenimą minkštų pagalvių ir šlepečių apsuptyje. Mergina iš veterinarijos gydytojo gauna ir pažymą, kad gyvūnas laukinėje gamtoje neišgyvens. Aplinkosaugininkai nuolat įspėja, kad neštis gyvūnų jauniklių iš miško į namus negalima, nes šie po to nebesugebės išgyventi laisvėje, tačiau tokiu atveju kaip šis, sako, kitos išeities nėra – net paleistas į mišką, lapiukas greitai žūtų – avarijos pasekmės jam neleistų medžioti, todėl kaunietės būstas jam taps puikiais antraisiais namais.
