Tik štai laidotuvėse dalyvavę žmonės stveriasi už galvos – tai didžiausia Vilniaus gėda, mat į vieną duobę žmonės laidoti tik karo metais. Bet dar baisiau, kaip sako joanitų vienuolyno atstovas, kad šį kapą gali tekti atkasti, ir ne vieną kartą.
Nei artimųjų, nei raudų, kaip dažniausiai įprasta laidotuvėse – nėra. Mat į paskutinę kelionę žmonės išlydimi tik dalyvaujant laidojimo įmonės atstovams. Paaiškėja, kad taip laidojami benamiai, gimę negyvi naujagimiai, taip pat neišnešiotukai. Palydėti į paskutinę kelionę šiuos žmones netrukus ateina dvasininkas.
Tiesa, mirė visi šie žmonės ne vienu metu. Kaip sako savivaldybės samdomos įmonės, atsakingos už benamių palaidojimą, komercijos direktorius Bronislovas Polonskis, urnos kauptos maždaug metus.
„Buvo savivaldybė paskelbusi konkursą grynai, tuos asmenis, kur tapatybė nustatyta kremuoti, per metus kiek sukremuojame palaikų, tada turim palaidoti į veiną bendrą kapą. Mūsų ofise, centriniame, turime patalpą, kur sudėtos buvo laikomos, ir dabar atvežtos čionais“, – sakė B. Polonskis.
Žmonės kremuoti Latvijoje. Kiek kainavo vieno žmogaus kremavimas, įmonė neišduoda. Bet Vilniaus savivaldybė patikslina – vieno žmogaus palaidojimas miestui kainavo beveik tris šimtus eurų, čia įskaičius visas laidojimo išlaidas.
Ar tai pigiau, nei kasti kiekvienai urnai atskirą duobę ir statyti atskirą kryžių, savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento atstovė Nadežda Buinickienė negali pasakyti. Savivaldybė atkerta biurokratiškai – esą higienos normų laikytasi, laidota nenusižengiant įstatymams, tad kabintis žmonės neturi ko.
„Toks reikalavimas ir visos laidojimo procedūros numatytos sveikatos ministro patvirtintame įsakyme. Kur numatytos ir higienos normos, kodėl taip turi būti. Todėl iš tikrųjų Mes suprantame, kad žmogiškąja prasme tai nėra taip kaip galėtų būti, bet yra tokie teisės aktai“, – kalbėjo N. Buinickienė.
Štai todėl – bendrame kape – ir vyrų, ir moterų, ir vaikų pelenai. Ne pirmą kartą benamių laidotuvėse dalyvaujantis ir kunigui talkinantis Joanitų vienuolyno Paramos ir labdaros gailestingumo fondo valdytojas Vygandas Čeponis neslepia pasipiktinimo.
„Taikos metu man nesuprantama. Ir mūsų visuomenei bus nesuprantama, kad savivaldybė gali daleisti tokias… pavadinčiau… nesusipratimus… taikos metu. Čia gėda savivaldybei sakiau ir sakysiu“, – V. Čeponis.
Ir visuomenė – žmonės šalia tvarkantys artimųjų kapus tikrai suglumę.
Išsamiau apie tai TV3 žinių reportaže:
