Gyventojai masiškai įvairiais būdais atsikrato savo augintinių: neša pas veterinarus užmigdyti, riša prie medžio grandinėmis, palikę be ėdesio ir vandens, arba tiesiog skandina upėje. Lauk išvaryti šunys ir katės papildo valkataujančių gyvūnų gretas.
Didelio atgarsio susilaukė nesenas atvejis, kai nuošalioje Panevėžio dykvietėje Katkų gatvės gale buvo rastas prie medžio metaline grandine pririštas rotveilerių veislės šuo. Jei jo nebūtų aptikęs savo šunį netoliese vedžiojęs vienas panevėžietis, be ėdesio ir vandens paliktas gyvūnas būtų pasmerktas lėtai mirčiai.
Šunį išsivežė beglobiais gyvūnais mieste besirūpinančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojai.
Iš pradžių prižiūrėtą rotveilerį norėjo priglausti ne vienas žmogus, tačiau visi jie vėliau atsisakė savo ketinimų: šuo pasirodė esąs agresyvus, sutrikusios psichikos, o ir metų jam buvo jau apie dešimt. Bendrovėje rotveileris praleido aštuonias paras, o paskui buvo užmigdytas.
Geriausius draugus tiesiog skandina
Neseniai Kaune sadistai paskandino rotveilerio mišrūnę: kad šuo negalėtų išplaukti, jie celofanu surišo letenas ir įmetė gyvūną į Lampėdžių karjerą. Iš išvaizdos buvo matyti, kad tai nebuvo valkataujantis šuo. Maždaug po savaitės taip pat Kaune, Girstupio upelyje, buvo rastas paskandintas Labradoro retriveris. Taip sunkmečiu žmonės elgiasi su tais, kuriuos vadina ištikimiausiais ir geriausiais savo draugais.
Gyvūnų atsikrato dešimtimis
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ vyriausiasis dispečeris Vaclovas Vingilis teigia, kad miesto gatvėse valkataujančių šunų ar kačių lyg ir nepadaugėjo, tačiau dabar patys gyventojai dažniau atneša savo augintinius. Vidutiniškai per mėnesį žmonės atneša po 9-10 šunų ir 12-13 kačių. Tačiau per pastaruosius du mėnesius žmonių, panorusių atsikratyti savo augintinių, padaugėjo: liepą į bendrovę buvo pristatyti 24 šunys ir 16 kačių, rugpjūtį – 17 šunų ir 23 katės. Mišrūnai bendrovėje laikomi tris, o jei gyvūnas veislinis – penkias paras. Jeigu per šį laiką neatsiranda šeimininkas, gyvūnas užmigdomas. Miesto gyventojams jų augintinių užmigdymas yra nemokamas.
Bastūnų ieško kiekvieną dieną
V.Vingilis teigė, jog atiduoti gyvūnų žmonėms bendrovė neturi teisės, atiduodami tik pasiklydę savo šeimininkus turintys šunys ir katės. „Kasdien po du kartus – ryte ir popiet – mūsų darbuotojai prasuka per miestą. Stengiamės nuvykti į tas vietas, kuriose valkataujančių gyvūnų yra daugiau – tai Utenos gatvė, pramonės rajonas. Taip pat vykstame ir pagal gyventojų iškvietimus“, – sakė V.Vingilis. Anot pašnekovo, gyventojai kreipiasi į bendrovę dėl to, kad valkataujantys šunys savo lojimu gąsdina vaikus, o kad šunys ką nors apkandžiotų, esą nepasitaiko arba būna labai retai.
Rajone šunis gaudo alytiškiai
Dar daugiau problemų dėl vis labiau įžūlėjančių valkataujančių šunų turi Panevėžio rajono gyventojai. Kuriozas, tačiau jiems šungaudžius tenka kviestis net iš Alytaus. Prieš ketverius metus Panevėžio rajono savivaldybė pasirašė sutartį dėl beglobių gyvūnų gaudymo su Kaune įsikūrusios bendrovės „Nuaras“ Alytaus filialu. Iki šių metų vienas „Nuaro“ šungaudžių pagautas šuo ar katė rajono savivaldybei kainuodavo 100 litų. Už atvykimą mokėti nereikėdavo. Tačiau šiemet „Nuaras“ nutarė pakelti paslaugų kainas, nes esą viskas pabrango.
Šungaudžių gyvūnai sutūpę nelaukia
Šiemet „Nuaro“ darbuotojai gaudyti beglobių gyvūnų į Panevėžio rajoną buvo atvykę porą kartų. Antrąsyk jie čia lankėsi praėjusią savaitę ir grįžo su nemenku grobiu – aštuoniais šunimis bei keturiomis katėmis. Alytiškiai šungaudžiai į Panevėžio rajoną vyksta tik su sąlyga, jei beglobių gyvūnų susirenka ne mažiau kaip penki. Anot J.Laurinaitytės, sutartyje yra numatyta, kad ekstremaliu atveju bendrovės darbuotojai per dvi valandas privalo atvykti ir dėl vieno šuns, jei agresyvus gyvūnas užpultų ir apkandžiotų žmogų. Tačiau sutartyje turbūt nėra parašyta, kad šuo privalo laukti šungaudžių, kol šie iš Alytaus sukars 200 kilometrų. Per tą laiką šuo jau gali būti pasprukęs už Panevėžio rajono ribų.
Kas bus kitais metais – neaišku
Kol kas neaišku, kas valkataujančius šunis ir kates Panevėžio rajone gaudys kitais metais. Rajono savivaldybė derasi su mieste tuo užsiimančia bendrove „Panevėžio specialus autotransportas“, taip pat tikimasi, kad prie šios problemos sprendimo prisidės ir veiklą atnaujinti ketinanti beglobių gyvūnų prieglauda. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą rajono savivaldybė ketina atlikti apklausą ir tik po to sudarys sutartį su geriausias sąlygas pasiūliusia bendrove. Tačiau visa tai, anot P.Žagunio, bus daroma kitais metais, kai bus aiškus naujas biudžetas.
Nerimo skambučiai kasdien
Panevėžio gyvūnų draugijos prezidentė Rūta Liberienė jau buvo įkūrusi prieglaudą netoli Bernatonių, tačiau kelerius metus ji neveikia. R.Liberienė kasdien sulaukia skambučių apie pasiklydusius ar paliktus gyvūnus. Neretai žmonės patys užsuka į moters sodybą, norėdami atiduoti ar priglausti kokį gyvūną. „Kartą ant nenaudojamo automobilio stogo pamačiau dėžę. Tuo metu man net į galvą netoptelėjo pasižiūrėti, kas tai per dėžė, pamaniau, galbūt vyras ją ten padėjo. Maždaug po paros vienas mano šuo užšoko ant automobilio pasižiūrėti, kas toje dėžėje, – o joje keturi maži kačiukai ir du švirkštai su sugižusiu pienu. Deja, išgelbėti kačiukų nepavyko ir per tris paras visi nudvėsė“, – prisiminė R.Liberienė.
Žmonės nepažįsta gyvūnų
Neseniai žmonės Žaliojoje girioje rado prie medžio pririštą tigrinio bokserio kalytę. Nežinia kiek laiko be ėdesio miške praleidusį išsekusį gyvūną priglaudė R.Liberienė. Moters atmintyje taip pat įstrigo atvejis, kai šeimininkai savo augintinę dogę nuvedė pas veterinarą užmigdyti tik dėl to, kad šuo namuose atlieka gamtinius reikalus. „Per filmą ar gatvėje pamatę gražius šunis, žmonės taip pat užsinori tokių įsigyti. Jie galbūt įsivaizduoja, kad vos ne visi šunys moka skaityti ir rašyti, tačiau nei ėda, nei dergia ir nieko negraužia“, – piktinosi R.Liberienė. Moteris spėja, kad, prasidėjus naujai išvykstančiųjų dirbti į užsienį bangai, beglobių šunų ir kačių padaugės dar labiau.
Laimis Kavoliūnas
