Duobėtas, purvo vonias primenantis kelias driekiasi visai ne atokiame Lietuvos kaimelyje. Gulbinėlių gatvė vingiuoja prie pat civilizacijos – trys kilometrai nuo šalies pagrindinio gydymo centro Santaros klinikų.
Vietiniai skundžiasi, kad automobiliais bildėti sunkiai pravažiuojamu keliu tekdavo ir prieš keliolika metų, kai čia gyveno gerokai mažiau žmonių, ir šiandien – čia gyvenamųjų namų pridygsta kas mėnesį. Blogiausia padėtis, pasak Mažųjų Gulbinų gyventojų, pavasarį. Kai nutirpus sniegui kelias virsta tiesiog purvo sluoksniu.
„Mano vyras invalidas. Jam būna bloga, būna priepuoliai po avarijos. Čia žmonės senyvo amžiaus, ten senyvo amžiaus. Greitosios čia beveik kiekvieną dieną važinėdavo. O dabar kai reikia važiuoti, tai pro ten ji negali pravažiuoti, labai daug užima laiko, kada aplinkui apvažiuoti. Žmogus taip gali mirti. Juk čia Vilnius, čia turi būti keliai sutvarkyti“, – patikino čia gyvenanti Diana.
Kiekvieną dieną į darbus tokiais keliais besibraunantys Gulbinų gyventojai pasakoja, kad dėl nuolatinių statybų gatvės tampa dar sunkiau pravažiuojamos.
„Su tokia mašina čia tiesiai jau nepravažiuosi. Paliksi detalę, kabinsi. Gyvenu už poros kilometrų tenai, tai gaunasi, kad čia nebepravažiuosiu. Važiuoja sunkvežimiai. Statybos eina, reikia aplinkui“, – paaiškino dažnai šiuo keliu važiuojantis vairuotojas.
O štai apylinkių gyventojams jau kelerius metus laiškus ir siuntas vežanti paštininkė Natalija prisipažįsta, kad ankstyvą pavasarį vietiniai kurį laiką buvo atriboti nuo jos paslaugų. Na, o kai pagaliau pavyko išvežioti laiškus, suprato, kad po darbo čia automobilis liko apgadintas.
„Žiemą niekas nevalė sniego ir pavasarį va kas pasidarė. Negalėjau važiuoti porą savaičių, žmonės negavo nei laiškų, nei nieko. Tragiška. Čia apsaugas sulaužiau variklio“, – pasakojo paštą gyventojams išnešiojanti Natalija.
Tiesa, ne visi Gulbinėlių gatvės ruožai atrodo kaip po karo. Kai kurias atkarpas, vedančias į sodybas, susitvarkė patys gyventojai, dalį skalda užpylė savivaldybė. Visgi tvarkyti didesnių plotų, anot miesto ūkio ir transporto departamento atstovo Arūno Visocko, kol kas neleidžia oro sąlygos.
Greideriuoti arba kitaip tariant sulyginti kelią planuojama žemei pradžiūvus ir dingus žiemiškam įšalui. Specialistas taip pat priduria, kad skųsdamiesi keliolika metų neprižiūrimomis gatvėmis gyventojai kiek persistengia. Esą ir ta pati Gulbinėlių gatvė kiekvienais metais tvarkoma po kelis kartus.
„Tiek pernai ji buvo tvarkoma užpilant skaldos ir žvyro mišiniu, tiek šiais metais pastoviai, kiek turime galimybių. Ten nėra pagrindinė gatvė, kurioje vyksta pastoviai didžiulis eismo srautas“, – teigė A. Visockas.
Pasak A. Visocko, Vilniaus mieste tokių žvyro kelių – per 400 kilometrų. Jie laikomi D kategorijos – mažiausios reikšmės. Tačiau kiekvienais metais ir tokie keliai greideriuojami po 6-8 sykius.
„Didžiausia yra problema, kai aplink vyksta statybos, tai per vasarą kiek yra sutvarkomos gatvės, tiek tų sunkiasvorių sunkvežimių yra sugadinamos. Visas darbas nueina perniek. Sunkiasvoriai suspaudžia mūsų užpiltą skaldą į purvą ir lieka pavasarį ta pati situacija“, – prabrėžė jis.
Savivaldybės atstovai sako, kad asfaltuotos gatvės tokiose gyvenvietėse atsiras tik tada, kai bus baigti visi aplinkkeliai, kitos svarbesnės gatvės. Na, o nenorintiems laukti miesto valdžia siūlo programą 50 ir 50: kai savivaldybė įsipareigoja skirti 50 procentų lėšų kelio tiesybai, jei likusią dalį padengia patys gyventojai.
Ir tokie darbai jau laikomi prioritetiniais, pradedami vos susitarus.
