Visi žmonės serga, kas kuo ar tai stuburo problemos ar žarnyno, kas veda prie nervinių susirgimų, ir čia nusišneka apie neuronus smegenų ir kaip jie veikia... Big farmai nereikia kad jus ilgai giventumet, reik tik kad ilgai sirktumet... Ir neesu sutikęs žmogaus kuris sąmoningai norėtų bent 500meteliu gyvent. Sveikatos žmogeliai, tiek kiek jums jos reikia, o ne kiek jūs jos norit linkiu.

Na įdomu kas pirmi išprotės mes eilinio proto ar mokslininkai

viso šito nežino, nes nežino pačio neurono programinio kodo. Ir dėl to pasakoja, kad nėra protokolo, o kai neuronų tinkla apmoko užuosti vanile tai jau toksai pagal smegenų neuronų tinkla atsiranda. Aišku rašyti apie tai jog tinklas apmokomas kaip išeina pagal savas kodo sugalvotas taisykles bele kad užsižiebtų atsitikus veiksmui, net neverta. Taigi nesimuliacija, o emuliacija svarbiausia kiek prisimenu, o tai reiškia pačių smegenų veikima. Kai nežinome koks programinis kodas sudaro tikra neurona mes negalime suprasti kodėl signalas sklinda vienaip ar kitaip, negalima normaliai emuliuoti. Nebūtina simuliuoti neurono taisykles, jas būtina suprogramuoti pagal tikra neurona ir emuliuoti, o jei žmonių neuronai panašūs beliks daryti copy paste susdarant logines grandines po 5 virtualius neuronus. Tik sukūrus programinį koda pagal neurona bus galima pilnai aparatus sujungti su žmogaus protu perkėlimui. Tada bus žinoma ne tik kodėl ir kaip signalas sklinda, bet ir epilepsijos būsenos metu smegenys per aparata galės perkelti savo architektūra į ssd sudarant virtualų neuronų tinkla. Tik po to kai tai žinosim galėsim kurti kažką tokio paprastesnio pagal programuojamus korteksus, o korteksų emuletoriui pakaks ir dabartinių tranzistorių taktinių dažnių apdirbant perkeltus žmogaus informacijos kiekius. Artimaiusias smegenų emuliatoriaus modeliui yra fonnoimano procesorius kuris neturi virtualių neuronų ir užkemša magistrales informacija ir aišku šioje srityje pasidarbavo xilinksas perkeldamas informacijos mainus tarp ssd vietoje transportavimo procams ir svarbiausia smegenys ir turi korteksus, kad paralelizuotų apdorotą info ir ja perduotų toliau. Taigi, kad dabartinis fonnoimano procas šiek tiek atsipūstu butina kurti korteksus su galutiniu skaičiavimu ir skaičiuoti korteksais, kad magistralių neužkimštų, nes korteksas perduoda ribota kiekį info talpinantį savyje. O kur dar korteksai su xilinkso serverių metodais kurie žiūrint iš šitos pozicijos padeda mūsiškes smegenis į pavėsi.