Panevėžietis Jonas ūkininkų turgelyje stovi parduoti ne tik su spanguolėmis. Ant prekystalio pensininkas vieną po kito litrais rikiuoja dar ir voveraites. Šių grybų pintinėmis vis dar prirenka žmona, kuri kone kasdien važiuoja grybauti į Šimonių girią Kupiškio krašte.
„Randam dar. Dėl sveikatos jai reikia ir važiuojam. Širdutė operuota, dar reikia vaikščiot, judėti, todėl randa malonumą miške”, – sako grybautojas Jonas
Šalia iš tolo šviečiančių voveraičių pintinaitėje guli ir žalsvieji baltikai – tai paprasčiau vadinamos žaliuokės. Grybautojas giria ir šiuos grybus, kurie auga jau vėlyvą rudenį pasirodžius pirmosioms šalnoms. Tai ne prastesnis grybas nei kiti, šie švelnaus skonio grybai puikiai tinka konservuoti, juos taip pat galima kepti, sūdyti ar džiovinti.
„Lapkričio mėnuo ir dar randam, mes turim ir žaliuokių, čia vat kaimynė turi kelmučių”, – kalbėjo jis.
Ir išties Jono kaimynė Ana nedidelę pintinaitę kelmučių sako prisirinkusi miškingame Zarasų rajone. O ir nuojauta grybauti mėgstančios moters nenuvylė, miškuose šiuo metu dar pilna laimikių. Tiltais augančius kelmučius kaip ir žaliuokes užkietėję grybautojai renka dar ir dėl to, kad šie grybai neištyžta.
„Jei naktys +9, tai grybukai dygsta, daugiausiai kelmutės rudeninės, šilbaravykiai”, – sako grybautoja Ana.
„Už voveruškų litrą 2,5 euro, tas kibirėlis 3 eurai. Nelabai brangiai, o džiovinti po 2 eurus”, – vardijo kainas.
Ištikimiausi grybautojai džiaugiasi šiltu lapkričiu ir pintinėmis renka laimikius, panevėžiečiai į vis dar parduodamus grybus žiūri atsargiai: „Nebegrybaujam mes ir nebevalgom. Bet jau tokiu laiku jei renka, jau skonis nebe tas.”
Grybautoja Ana sako: „Kelmutės buvo dygę ir paskui dingo, o dabar vėl pradėjo dygti, taip įdomiai, aš kiek gyvenu, pirmą kartą gyvenime, kad lapkričio mėnesį.”
Panevėžio turgaus atstovė Sonata Daktaraitė sako: „Stebina, nes tokiu laiku grybų nebebūdavo, o dabar dar vis neša. Aišku nedideliais kiekiais atneša.”
Ūkininkė Vilma Samienė sako, kad kol kas šalnų nėra, tad baimintis reikalo nematanti.
„Kadangi šalnų nėra, grybai pilnai dygsta nenuodingi, valgomi. o šiemet gamta pasiklydo, ankstyvos bulvės visos suleidę daigus dygsta, gėlės antrą kartą žydi”, –kalbėjo ji.
Kad ruduo šiais metais neįprastai sausas ir šiltas, sutinka ir gamtininkai. Štai gamtos mokyklos Panevėžyje pedagogai ir patys parkelyje vaikams parodyti vis dar randa dygstančių grybų.
„Auga ir baravykai, ir raudonviršiai, prievagrybiai, o šungrybių ne viena rūšis auga", – sako gamtininkė Rima Ivanauskienė.
Tačiau gamtininkai turi paaiškinimą, kodėl grybai vis dar linkę išdygti, nors ant nosies jau žiema: „Visą sausą vasarą, kai grybiena galėjo gyvuoti žemėje, miško paklotėje ji neturėjo galimybės išlįsti į paviršių. O rudenį palijus puikiausiai dygsta.”
Rieškučiomis grybus renkantys grybautojai pastebi, kad vėsesniu laiku išdygę grybai beveik nekirmija. Ir valgyti esą juos saugu, kol gamtoje nepasirodė didesnės šalnos. Tuomet valgyti iš tiesų nerekomenduojama pašalusių grybų. Na, o specialistai sako, svarbiausia laikytis vienos taisyklės – nerinkti papuvusių, ištežusių ar apipelijusių, apdžiūvusių grybų.
