Du mieli, į pasaulį didelėmis akimis žvelgiantys jaunikliai – didžiųjų apuokų vaikai. Išsiritę maždaug prieš du mėnesius. Ir nors atrodo, kad sparnuotieji mažyliai nė nekrusteli, išties jie seka kiekvieną besiartinantį ir pyksta.
Lietuvos zoologijos sode šiuo metu peri dvi poros didžiųjų apuokų, ir šiemet sulaukta net keturių jauniklių. Vienais didžiaakiais rūpinasi patys tėvai, o kitais – sodo darbuotojai. Kad būtų išsaugotos dėtys, specialistai ankstyvą pavasarį netgi griebiasi gudrybių.
„Jeigu kiaušinį padeda, mes tą kiaušinį atimame, padedame muliažą ir kiaušinį deda į inkubatorių. Ir taip darome su visais kiaušiniais. Paskui po kiek laiko žiūrime ar versti- neversti, ir paskui prieš pat ritimąsi grąžinam patelei. Tik viena pora šiais metais vėliau pradėjo maitinti, dėl to mes juos atskyrėme, nes matėme, kad nelabai rūpinasi", – kalbėjo Paukščių skyriaus vedėja Raimonda Varlauskienė.
Štai į zoologijos sodą atvykę ir prie apuokų voljero stabtelėję Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykloje būrelius lankantys moksleiviai dalijasi žiniomis apie šiuos paukščius:
„Toks kaip kačiukas rainas, labai margas."
„Ir naktį medžioja, su didelėm akim ir labai mielas, pūkuotas. ir taip mielai atrodo, gražus, sveria dar nedaug."
Tad Paukščių skyriaus vedėja tik papildo įdomesniais faktais – apuokai kaip ir visi pelėdiniai paukščiai skraido be garso, tad grobį, gyvus gyvūnus – graužikus, paukščius ar mažus žvėris užklumpa staiga. Jie gali sumedžioti net keliolika kilogramų sveriantį elnio jauniklį ar lapę. Retai, kai žiemą stinga maisto, minta dvėseliena:
„Yra vienas iš didžiausių pelėdinių, retas paukštis. Kai išskleidžia spranus ilgis siekia 1,70, kai skrenda. Patelės didesnės už patinus – tai jau būdinga visiems pelėdiniams ir plėšriesiems paukščiams."
Didysis apuokas itin retas paukštis ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Skaičiuojama, kad mūsų miškuose jų peri iki dvidešimties porų. Tad zoologijos sodas bei kiti veisėjai rūpinasi šios populiacijos didinimu. Iki šiol apuokai paleisti Buktos girioje Žuvinto biosferos rezervate, Šiaulių rajono bei Kazlų rūdos miškuose. Iš viso 44 paukščiai.
„Kiek esam paleidę, jie subręsta dviejų trijų metų, dar kol porą susiras. Mes nežinom iš tikrųjų kiek yra tų porų laisvėje, ar jos susidariusios ar jie emigravę kažkur tolyn, nes mes paleidom- bet nereiškia, kad jie ir gyvena tam plote, kur paleista", – pridūrė R. Varlauskienė.
O šie mieli jaunikliai dar kurį laiką pagyvens zoologijos sode, vėliau iškeliaus į Kelmės rajoną, kur adaptuosis, ir greičiausiai rudeniop išskris į Lietuvos miškus. Jau aišku ir kokios lyties apuokai papildys populiaciją.
„Šiais metais turime keturis apuoko jauniklius. Buvo paimtas kraujo lašelis, užlašintas ant lakmuso popierėlio ir tie tyrimai išsiųsti į Angliją, kur buvo nustatyta lytis, tai turime tris patinėlius ir vieną patelę, ta klinika išdavė sertifikatus patvirtinančius lytį", – tęsė Paukščių skyriaus vedėja.
Siekiant įamžinti šį nykstančių didžiųjų apuokų populiacijos gausinimo projektą, šiemet išleista ir suvenyrinė moneta su šio paukščio atvaizdu.
