Gyventojų prašymu, Klaipėdos Geležinkelio, Įgulos bei Stadiono gatvėse buvo atliktas traukinių keliamo triukšmo bei vibracijos tyrimas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė patvirtino, jog matavimo rezultatais nustatyta, kad ir geležinkelio keliamo triukšmo, ir vibracijos normos yra tikrai viršytos ir tai susiję su pravažiuojančiais traukiniais.
Nustatyta, jog aukščiausias traukinio dieną sukeltas triukšmas – 66 decibelai, o tai normą viršija 11 decibelų. Tačiau tai dar ne didžiausias viršijimas. Specialistai nustatė, jog nakties metu garsas dar labiau viršija leistiną normą – net 13 decibelų.
Tyrimas buvo atliekamas gyventojų namuose. Juose privalėjo būti tyla, o langai sandariai uždaryti.
Kreisis į teismą
„Mes ne tik, kad neišsimiegame, žinome ir, kad triukšmas veikia mūsų nervų sistemą, nuolat jaučiame diskomfortą. Tačiau nuo vibracijos skilinėja ir mūsų namų sienos", – aiškino Geležinkelio gatvės gyventojas Antanas Blynas.
Vyras tikina, jog po atliktų tyrimų, kuriuose nustatytas normų viršijimas dėl traukinių keliamo triukšmo bei vibracijos, laukiama kada ir kaip AB „Lietuvos geležinkeliai“ imsis priemonių, pagerinančių žmonių gyvenimo sąlygas. Jei nebus imtasi veiksmų, gyventojai pasiryžę kreiptis į teismą.
„Mes tikrai nesustosime ir, jeigu matysime, kad reikalai nejuda, kreipsimės į teisines institucijas. Čia nereikės laukti, kada prokuratūra imsis ginti viešąjį interesą. Jau yra oficialiai užfiksuoti nepaneigiami faktai, žiūrėsime, ką geležinkeliečiai atsakys, kokių priemonių jie ketina imtis”, - sakė A. Blynas.
Anot pašnekovo, pastaruoju metu gyvenimas šalia geležinkelio tapo dar sunkesnis. Neva, įmonė skelbiasi plečianti veiklą, sulaukianti daugiau krovinių, gaunanti daugiau pelno, tačiau pamiršo, kaip tai atsiliepia šalia gyvenantiems.
Stabdo paskaitas
Traukinių triukšmas ir keliama vibracija trukdo ne tik šalia gyvenančių žmonių ramybę, bet ir netoliese dirbančių ar besimokančių. Šalia geležinkelio bėgių, Stadiono gatvėje esanti Verslo ir paslaugų mokykla, taip pat skundžiasi, jog tenka net stabdyti paskaitas, kai pro šalį rieda traukiniai. Sveikatos specialistai šioje ugdymo įstaigoje taip pat atliko tyrimus, maksimalus triukšmas ir vibracija čia taip pat viršijo normas.
„Mums ir vienas decibelas virš normos yra viršijimas. Matuojant vibraciją, paros metas neturi reikšmės, tai parodė mūsų tyrimas. Faktas, kad važiuojant pro namus traukiniui vibracija ryškiai viršija didžiausius leidžiamus pagreičio lygius, tai yra higienos normos viršytos. Tuo pat metu mes konstatuojame, kad toks triukšmas ir vibracija kenkia žmonių sveikatai", – tyrimo rezultatus komentavo A.Šlepetienė.
Tyrimo rezultatai buvo bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Laukiama, ką bendrovė, be jau anksčiau sukurto projekto, ketina daryti: kokias priemones, mažinančias triukšmą bei vibraciją, taikys.
Šalia geležinkelio gyvenančių klaipėdiečių noras, kad abiejose geležinkelio bėgių pusėse atsirastų garsą sulaikanti sienelė. Tačiau ji būtų ne tik iš šonų. Anot gyventojų, ji turėtų būti uždengta ir iš viršaus, taip primindama savotišką tunelį.
Triukšmo problemoms skiria dėmesį
Tuo metu, Tv3.lt žurnalistams, „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai sakė, jog bendrovė skiria labai didelį dėmesį triukšmo problemoms spręsti, prevenciškai įgyvendindama ne tik geležinkelių infrastruktūros statinių ir įrenginių tinkamą priežiūrą, bet ir jų eksploatacijos techninių parametrų gerinimo priemones bei atnaujindama riedmenų parką.
„Triukšmą daugiausiai lemia prekinių traukinių ratų paviršiniai defektai. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė sukūrė ir visame tinkle įdiegė aširačių kontrolės prietaisų tinklą. Šie įrenginiai efektyviai matuoja visų riedmenų aširačių paviršiaus defektus. Iš kitų valstybių atvykstantys vagonai, kurių ratai yra su defektais, atkabinami remontui netoli pasienio esančiuose vagonų remonto punktuose. Bendrovės viešojoje infrastruktūroje važiuojančiuose traukiniuose nustačius vagonų rato riedėjimo paviršiaus defektus yra ribojamas traukinių greitis, o galinėse stotyse tokie vagonai yra suremontuojami. Šios priemonės sąlygoja didžiausią efektą mažinant traukinių keliamą triukšmą.
Keičiant arba tiesiant naujus geležinkelio bėgius yra mažinamas bėgių sandūrų skaičius, naudojant ilgabėgius ir jų virinimo technologiją, kuri užtikrina tylesnį riedmenų riedėjimą.
Bėgiai yra nuolatos tepami, o iešmynai reguliariai valomi ir tepami, kas sumažina vagonų vežimėlių keliamą triukšmą apie 3 dBA.
Neseniai buvo pakeisti signalizacijos taisyklių reikalavimai traukinio mašinistams – nurodymas mašinistui signalizuoti vienu ilgu garsiniu signalu yra pakeistas į tai, kad mašinistas turi signalizuoti mažo garso signalu (švilpuku), išskyrus išimtinius atvejus.
Siekiant sumažinti triukšmą Klaipėdos geležinkelio stoties teritorijoje traukinių greičiai yra apriboti iki max 40 km/h, o per iešmynus – iki 25 km/h greičių”, - teigė Gintaras Liubinas, AB „Lietuvos geležinkeliai” komunikacijos departamento atstovas.
Ketina bendradarbiauti
„Atsakant į klausimą dėl garso sienelių formų, atkreiptume dėmesį, kad efektyviai pagerinti situaciją gali tik profesionalių projektuotojų paruošti projektai, kuomet, atsižvelgiant į konkrečios vietos specifiką (atstumai iki objektų; daugiaaukščiai daugiabučiai ar individualūs namai, želdinių kiekis, etc.), gali būti pasiūlyti įvairių formų, ilgio, aukščio ir pločio garso sprendimo būdai.
Įvertinant Klaipėdos miesto strateginius triukšmo žemėlapius, „Lietuvos geležinkeliai“ ketina bendradarbiauti su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl prevencinių priemonių įgyvendinimo. 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 6 prioriteto „Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra“ priemonės „Neigiamo poveikio aplinkai mažinimas geležinkeliuose“ Projekto „Triukšmo mažinimo priemonių geležinkeliuose įrengimas. II etapas“, gavus finansavimą iki šių metų pabaigos, būtų imtasi pradėti projektus įrengti triukšmą mažinančias priemones Klaipėdoje.
Praėjusią savaitę, penktadienį, „Lietuvos geležinkelių“ atstovai buvo susitikę Klaipėdos miesto savivaldybėje su administracijos vadovais bei Visuomenės sveikatos centro vadovais, o taip pat gyventojų asociacijos „Vitės bendruomenė“ nariais ir aptarė bendradarbiavimo klausimus.
Esame įsitikinę, kad visi svarbiausi klausimai geriausiai gali būti išspręsti bendromis institucijų pastangomis”, - tv3.lt dėstė G. Liubinas.
Padavė į teismą
Tuo metu netoli geležinkelio atkarpos, vedančios į uosto teritoriją, gyvenanti klaipėdietė, dėl traukinių keliamo triukšmo jau kovoja nuo 1999 metų. Šiuo metu moteris siekia iš Klaipėdos miesto savivaldybės priteisti 10 tūkst. eurų moralinę žalą. Maža to, moteris paprašė teismo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją per protingą terminą, ne vėliau kaip iki 2018 m. birželio 30 d. iškeldinti ją iš gyvenamojo namo.
Gyventoja tikina, jog jau ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas dėl to, kad jos gyvenamojoje vietoje nėra užtikrinama saugi aplinka. Moteris skundėsi dėl uoste vykdomų krovos darbų, traukinių judėjimo nakties metu, jų keliamo didelio triukšmo ir vibracijos, kurie viršija didžiausius leistinus ribinius dydžius.
Tačiau moters prašymas net teisme atmetamas. Neva nėra aišku, kas byloje būtų atsakovas, turintis apmokėti moters moralinę žalą.
Pasirodo namas, kurį mini klaipėdietė, yra teritorijoje, kurią Klaipėdos miesto savivaldybė yra perdavusi Uosto direkcijai. Tad, pasak moters, Teismas jai pasiūlė įvertinti teisinę ir faktinę ginčo situaciją ir apsispręsti, ar Klaipėdos miesto savivaldybė yra tinkamas atsakovas dėl žalos atlyginimo priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
