Be to, pareigūnai reikalauja visur rinkti ir išmatas, net ir miške, kad jos neplatintų ligų. O kam išmatos atrodo trąša, tai ir tręšti jomis pareigūnai siūlo savo augalus – nepalikti net ir miške.
„Ateina veikėjas, paleidžia šunis, jie visur šika, TV vedėjas, ką pasakysit, ką darot? Visus mokot apie šunis, šika jūsų šuo. Parodykit, Vilniaus miestas, jūsų šunys. Atvažinėja, apšikinėja, kodėl be antsnukių? Žmogus atvažiuoja, visus moko po Lietuvą, o pats apsišikęs, mišką apšiko, viską apšika ir aiškina“, – toks konfliktas dėl keturkojų šalia Vilniaus, Bajorų kaime, kilo netoli prezidentės Dalios Grybauskaitės namų.
Neapsikentęs visur paliktomis šunų išmatomis, miškelio savininkas mėgina auklėti keturkojų šeimininką, kuris savo šunis atveža automobiliu pasiganyti.
„Beveik kiekvieną dieną, net 2 kartus per dieną. Atvažiuoja, paleidžia šunis, pats stovi, šunys padaro reikalą, į savo narvus ir išvažiuoja. Taip du metus važinėja. Negalima taip daryti. Be pavadėlio, be antsnukio, paleidžia. Ne jo sklypas, mano šeimai priklausantis sklypas. Čia ne viešas tualetas. Už šimto metrų yra namai, per mišką vėl namai, sodai, kelias, matot, krūvos, čia ne padaryta miške, šalikelėje“, – sako Bajorų gyventojas Severinas.
Kad šuns išmatos pavojingos net ir miškinguose plotuose, ypač ten, kur vaikšto žmonės bei kiti augintiniai, perspėja epidemiologai. Mat šunų išmatose būna pavojingų parazitų, kurie sukelia ligas.
„Toksikarozė ir echinokokozė. Kiaušinėliai patenka į žarnyną, išsirita lervos, patenka į kraują ir gali išnešioti į įvairius organus. Echinokokai mėgsta kepenis, cistos gali užaugti iki 16 cm, pakenkti kepenims. Toksikaro gali patekti į įvairius organus, akis, širdį, kepenis, plaučius. Pasireškia kosulys, gali padidėti blužnis, kepenys“, – pasakoja epidemiologė Aušra Bartulienė.
Į gamtą patraukę gyventojai bei keturkojų augintiniai jau kimba vieni kitiems į atlapus. Vieni reikalauja šunis vedžioti su pavadėliais ir susirinkti išmatas, kiti teisinasi nesuprantantys, kam miške šuniui pavadėlis, o ir kaip surinkti lakstančio šuns nežinia kur paliktas išmatas? Arba skundžiasi, kad šalia nėra šiukšliadėžių:
„Žiūrint, koks šuo. Jei didelis, man būtų nemalonu, jei pribėgtų, bet jei mažiukas, gal ir be pavadėlio gali.“
„Matau, šuo daro, tai kažką krapštosi, lyg maišiuką traukia. Nueinu tolyn, ne ir praeina.“
„Jei reiktų eiti per pievą, reiktų žemyn žiūrėti.“
„Aišku, trukdo, turėtų susirinkti.“
„Nepateisinama, ypač kai buvo daug sniego, nieks nerinkdavo, kasdien matau, kaip nerenka. Dauguma didelių šunų nerenka, kur ypač daug būna.“
„Čia žmonės vaikšto, reikėtų rinkti, bet kur miškas, parkai, kur nevaikšto žmonės, jei miške palieka išmatas, rinkti nebūtina.“
Visgi pareigūnai griežti – keturkojų šeimininkai atsakingi už savo augintinius, kad šie nekeltų pavojaus ne tik aplinkiniams, bet ir miško gyvūnams.
„Beveik kasmet gauname pranešimų apie šunų vaikomus, medžiojamus gyvūnus, dažniausiai stirnas. Turėjom šiemet atvejį, iš sodybos ištrūko du šunys, pamiškėje pasivijo stirną ir ją papjovė. Nesvarbu – brakonieriaus sumedžiotas gyvūnas ar netyčinis atsitikimas, šiam žmogui paskaičiuota beveik 1 tūkst. eurų žala“, – teigia gyvosios gamtos inspektorius Darius Jurevičius.
Šunų išmatų netgi miške aplinkosaugininkai nepateisina.
„Vienareikšmiškai susirinkti, nė vienam nemalonu vaikštinėti pamiškėje ir matyti, ką paliko naminiai gyvūnai. Miestas, kaimas, pamiškė, nesvarbu, visus ekskrementus turi susirinkti“, – kalbėjo D. Jurevičius.
Tvarkos prižiūrėtojai perspėja, kad gyvenamosiose teritorijose šunų augintojai turi būti dar atidesni – šunis vedžioti su trumpu pavadžiu ir susirinkti išmatas, nesvarbu, ar jos ant grindinio, ar parke tarp lapų.
„Negi mes suvalgę saldainį ar kavos puodelį numetam? Ta pati atlieka. Turi būti surinkta. Gyvūnas, jei galėtų, surinktų. Taisyklės neišskiria vietų, miškas ar ne. Nerinkimo faktas mažiau erzins gyventojus nei mieste, gal niekas nesiskųs. Bet jei miške kiti vedžioja gyvūnus, tai mėgsta uostyti, gali užkrėsti kitą gyvūną.
Pagal teisės aktą šunį reikia vesti pririštą, savininkas turi užtikrinti, kad jo gyvūnas nesukeltų grėsmės kitam žmogui, gyvūnui. Pasitaiko atvejų, kai sako, kad šuniukai nepavojingi. Neneigiu to, bet šuniukas iš laimės mažą vaiką gali išgąsdinti ir bus didesnių bėdų“, – sako viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžej Dinikis.
Pareigūnai tvirtina, kad nesiekia pažeidėjų bausti, ir jei vietoje šuns šeimininkas pažeidimą ištaiso, sulaukia tik įspėjimo. Tačiau jei įspėjimas nepadeda, gresia bauda iki 230 eurų.
