Iškilus grėsmei daugelis gyvūnų išskiria tam tikras medžiagas, kurios gentainiams padeda suvokti, kas vyksta, ir greičiau į tai reaguoti.
Rice`o universitete JAV dirbančios psichologės Denise Chen atliktas tyrimas sufleruoja, kad panaši taisyklė galioja ir žmonėms, rašo „ScienceDaily“.
Besiremdama tuo, kad žmonės, suvokdami informaciją, naudojasi daugiau nei viena jusle, D. Chen aiškinosi, ar baimės kvapo užuodimas pabudina stipresnius žmogaus instinktus.
Psichologė surinko „baimingo prakaito“ pavyzdžių iš vyriškos lyties savanorių, kurie, žiūrėdami baimę keliančius filmus, pažastyse turėjo po specialų marlės gabalėlį.
Vėliau šie pavyzdžiai buvo pateikti pauostyti moteriškos lyties savanorėms – joms tuo pačiu metu rodyti ir atvaizdai veidų, kurių išraiškos keitėsi tarp laimingos, dviprasmės ir baimingos.
Moterys buvo prašomos nustatyti, ar veidas laimingas, ar baimingas, ir paspausti atitinkamą kompiuterio klavišą.
Baimės kvapas iš marlės pavyzdžių nuteikė savanores taip, kad jos buvo linkusios veido išraiškas interpretuoti kaip labiau baimingas, kai jos buvo dviprasmės. Kai išraiškos buvo aiškesnės, kvapas įtakos neturėjo.
D. Chen išvados jungiasi prie tų, kuriose kalbama apie emocijų perdavimą tiek veido išraiška, tiek balsu – viena jusle priimama informacija keičia suvokimą žinios, priimtos per kitą juslę.
„Mūsų išvados teikia tiesioginių įrodymų, jog žmogaus prakaite yra emocijų pėdsakų“, – teigė D. Chen.
Kvapas yra paplitęs bendravimo tarp gyvūnų būdas, tačiau jo funkcija žmonių gyvenime tebėra paslaptinga. Žmonės turi gerai išvystytas regą ir klausą. Kam jiems dar ir uoslė? Anot D. Chen, „kvapas yra mūsų socialinio suvokimo orientyras, kai labiau dominuojantys pojūčiai būna silpni“.
