Tūkstančiai žmonių iš taifūno nusiaubto Filipinų regiono antradienį užplūdo oro uostą Taklobane, tačiau tik keliems šimtams pavyko palikti apgriautą ir liūčių permerktą miestą, kuriame stinga maisto, vandens ir kurio gatvėse tebėra likę daugybė lavonų.
Praėjus keturioms dienoms po to, kai supertaifūnas „Haiyan“ smogė rytų Filipinams, pagalba dar tik pradedama teikti. Pareigūnai nurodė, kad audra nusinešė apie 10 tūkst. ar daugiau žmonių gyvybių didelėje teritorijoje, o dar apie 660 tūkst. liko be pastogės.
Apie 220 tūkst. gyventojų turėjusiam Taklobano miestui Leitės saloje teko pagrindinis audros smūgis – nepaprastai smarkūs vėjai ir į cunamį panašios bangos.
Didžioji miesto dalis virto griuvėsiais; gatvėse riogso namų nuolaužos, išversti medžiai ir sulamdyti automobiliai. Badaujantys gyventojai išnešė visas maisto ir vandens atsargas iš nuniokotų prekybos centrų ir parduotuvių.
Jungtinės Tautos (JT) nurodė skirsiančios 25 mln. JAV dolerių (64,6 mln. litų) iš rezervo fondų, taip pat paprašė donoru skirti daugiau lėšų.
Antradienio rytą du Filipinų oro pajėgų transporto lėktuvai C-130 nusileido apgriautame oro uoste kartu su keliais komerciniais ir privačiais lėktuvais. Daugiau nei 3 tūkst. žmonių, kurie nakvojo po atviru dangumi prie terminalo pastato, prasiveržė per sulūžusią metalinę tvorą į oro uosto teritoriją, tikėdamiesi patekti į lėktuvus. Minią mėgino sulaikyti tik keliolika karių ir keli policininkai.
Pliaupiant lietui, motinos kėlė kūdikius aukštai virš galvų, tikėdamosi, kad jos bus įlaipintos pirmiau. Viena apie 30 metų moteris gulėjo ant neštuvų, nevaldomai drebėdama. Į lėktuvus pavyko patekti tik nedaugeliui.
„Maldavau karių. Buvau atsiklaupusi ir maldavau, nes sergu diabetu, – aiškino Helen Cordial (Helen Kordial), kuriose namą sugriovė audra. – Ar jie nori, kad mirčiau šiame oro uoste? Jų širdys akmeninės.“
Dauguma gyventojų naktį praleido šniokščiant liūčiai, kur tik galėjo prisiglausti – namų griuvėsiuose, po atviru dangumi palei kelius ir nusiaubtus medžius. Kai kurie miegojo palapinėse, kurių atgabeno vyriausybė arba pagalbos organizacijos.
Vietos gydytojai skundėsi, kad senka vaistų atsargos. Prie apgriauto oro uosto bokšto buvo įkurta maža improvizuota klinika pastate išdaužytais langais, kurioje dirbantys armijos ir oro pajėgų gydytojai sakė suteikę pagalbą apie tūkstančiui žmonių, sužeistų per taifūną.
„Tai sukrečiama, – sakė oro pajėgų kapitonas Antonio Tamayo (Antonijus Tamajas). – Mums reikia daugiau vaistų. Negalime skiepyti nuo stabligės, nes nebeturime vakcinos.“
Tarptautinės pagalbos organizacijos ir kitų šalių karinės pajėgos skubiai siunčia savo komandas į šį regioną, tačiau jį spėjo pasiekti tik nedaugelis. Vyriausybės pareigūnai, policija ir armija irgi smarkiai nukentėjo nuo šios stichinės nelaimės, todėl tampa sunkiau koordinuoti veiksmus.
Planuojama, kad po maždaug dviejų dienų JAV lėktuvnešis „USS George Washington“ atplauks prie Filipinų rytinės pakrantės, nurodė Pentagonas.
Panašaus dydžio JAV laivas, kurio sraigtasparniai per dieną gali nuskraidinti daug tonų geriamojo vandens ir evakuoti daug sužeistųjų, išgelbėjo daugybę žmonių gyvybių po 2004 metais Azijai smogusio cunamio.
JT pranešime sakoma, kad 25 mln. dolerių bus panaudoti perkant medžiagas laikinoms prieglaudoms įrengti ir būtiniausiems daiktams, taip pat aprūpinant medicinos punktus, užtikrinant saugaus geriamojo vandens tiekimą ir atkuriant sanitarijos bei higienos infrastruktūrą.
„Pasiuntėme specialistų komandas, gyvybiškai svarbią logistikos paramą ir kritiškai svarbių atsargų – tačiau turime atlikti daugiau ir sparčiau“, – sakė JT humanitarinių reikalų vadovė Valerie Amos (Valeri Amos), skrisdama į Filipinus.
42 metų sunkvežimio vairuotojas Joselito Caimoy (Choselitas Kaimojus) buvo vienas iš tų, kuriems pasisekė Taklobano oro uoste. Jis sugebėjo įsodinti į lėktuvą savo žmoną, sūnų ir trejų metų dukrelę. Atsisveikindami jie apsikabino apsipylę ašaromis, tačiau J.Caimoy liko saugoti šeimos namo ir turto likučių.
„Nėra nei vandens, nei maisto, – sakė jis. – Žmonės tiesiog rankioja gatvėse, kas papuola. Žmonės prašo maisto iš artimųjų ir draugų. Viskas taip smarkiai nuniokota... Visi prekybos centrai ir maisto parduotuvės buvo išplėštos. Jos tuščios. Žmonės alkani. Ir (pareigūnai) neįstengia suvaldyti žmonių.“
Yrantys ir dvokiantys žuvusiųjų palaikai tebeguli gatvėse arba yra įstrigę po nuolaužomis.
Vienoje nedidelėje jūrų pajėgų bazėje aštuoni išpurtę lavonai, tarp jų vieno kūdikio, gulėjo vandenyje, atnešti audros. Pareigūnai dar jų neištraukė, sakydami, kad neturi lavonmaišių, o bazėje nėra elektros, kad būtų galima įjungti šaldytuvus.
Oficialiai tebeskelbiama, kad žuvo 942 žmonės. Tačiau nutrūkus ryšiams ir susisiekimui, galutinis aukų skaičius tikriausiai paaiškės tik po daugelio dienų, o prezidento atstovas Edwinas Lacierda (Edvinas Lasjerda) sakė, kad „meldžiamasi“, jog žuvusiųjų nebūtų daugiau negu 10 tūkstančių.
„Nemanau, kad liko nors vienas statinys, kuris nebuvo sugriautas arba smarkiai apgadintas – neliko nė vieno sveiko pastato, nė vieno namo“, – JAV jūrų pėstininkų brigados generolas Paulas Kennedy (Polas Kenedi) sakė pirmadienį, sraigtasparniu praskridęs virš Taklobano. Jis kalbėjo oro uosto aikštelėje, kurioje du jūrų pėstininkų transporto lėktuvai C-130 stovėjo įjungę variklius, iškraudami atskraidintas atsargas.
Pasak pareigūnų, taifūnas „Haiyan“, kuris Filipinuose vadinamas „Yolanda“, vienaip ar kitaip paveikė bent 9,7 mln. žmonių 41 provincijoje. Ši stichinė nelaimė pagal aukų skaičių buvo didžiausia, kada nors įvykusi toje neturtingoje Pietryčių Azijos šalyje.
Pareigūnai nurodė prieš atslenkant taifūnui evakavę 800 tūkst. žmonių, tačiau paaiškėjo, kad daugelis evakuacijos centrų nesuteikė apsaugos nuo vėjo ir potvynių. Filipinų Raudonasis Kryžius, atsakingas už perspėjimų ir rekomendacijų paskelbimą regione, sakė, kad žmonės nebuvo pasiruošęs taifūno sukeltam jūros potvyniui.
„Atminkite, kad Amerika, kuri buvo pasiruošusi ir labai turtinga, vis tiek susidūrė su daugybe iššūkių per uraganą „Katrina“, o mes patyrėme trigubai daugiau negu gavo jie“, – sakė vietos Raudonojo Kryžiaus vykdomoji direktorė Gwendolyn Pang (Gvendolin Pang).
Taklobane gyventojai grobstė maisto produktus, vandenį ir kitokias prekes iš prekybos centrų, parduotuvių ir namų.
Pareigūnai sakė, kad kai kurie žmonės plėšikauja, kad išgyventų, tačiau kai kurie tempė televizorius, šaldytuvus, kalėdines eglutes ar net bėgimo treniruoklį.
Vienas naujienų agentūros AP žurnalistas pasakojo matęs apie 400 specialiųjų pajėgų narių ir karių, patruliuojančių centrinėse gatvėse ir besirūpinančių, kad nekiltų dar didesnė sumaištis.
Filipinų prezidentas Benigno Aquino (Beninjas Akvinas) pakelbė „nacionalinės nelaimės padėtį“, leisdamas centrinei vyriausybei greičiau nukreipti rezervų lėšas ir įvesti kainų reguliavimą būtiniausioms prekėms.
Pasak šalies vadovo, dvi labiausiai nukentėjusios provincijos – Leitė ir Samaras – patyrė „milžinišką nuniokojimą ir prarado daug žmonių gyvybių“, tačiau kitur aukų nebuvo daug.
Filipinai, turintys daugiau nei 7 tūkst. salų, kasmet yra niokojami atogrąžų audrų ir taifūnų, kurie kitur vadinami uraganais ir ciklonais. Ši neturtinga, tankiai apgyventa valstybė, turinti 96 mln. gyventojų, yra Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų regione, kur susidaro daugiausiai taifūnų, nurodo meteorologai. Paprastai labiausiai nukenčia rytinės salyno pakrantės.
Tačiau netgi pagal Filipinų standartu „Haiyan“ sukelta katastrofa yra itin didelė. Šio taifūno vėjai buvo smarkiausi iš kada nors užfiksuotų ir panašu, kad audra nusinešė daugiau žmonių gyvybių negu ankstesnis pražūtingiausias Filipinus nusiaubęs taifūnas „Thelma“, dėl kurio 1991 metais šalies vidurio regione žuvo apie 5 100 žmonių.
Daugiausiai aukų pareikalavusi stichine nelaimė šioje šalyje buvo 1976 metais įvykęs 7,9 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį Moro įlankoje pietų Filipinuose. Tąsyk žuvo 5 791 žmogus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
