Strasbūre įsikūrusio Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžioji kolegija balandžio 28 dieną pradės nagrinėti pašalintojo Prezidento europarlamentaro Rolando Pakso ieškinį dėl 2003-2004 metais prieš tuometį šalies vadovą, pasak jo paties, suorganizuoto politinių grupuočių sąmokslo ir jo metu atimtos teisės į gynybą, nešališką bei teisingą teismą.
"Byla atverčiama praėjus šešeriems metams nuo tos dienos, kai pateikiau savo ieškinį. Ji pradedama nagrinėti tuomet, kai į viešumą iškilo naujos aplinkybės, dar kartą patvirtinančios mano įsitikinimą, kad buvo įvykdytas sąmokslas, siekiant nušalinti klanams trukdžiusį Prezidentą. Prezidentą, kuris griežtai draudė kurti svetimos valstybės kankinimo kameras Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad teisingumas nugalės, nes ši byla nukreipta ne prieš Lietuvą, bet prieš Lietuvos vardu besidangstančius politizuotus klanus ir sąmokslą organizavusią sistemą", - sakė R. Paksas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje atsakovu bus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, turinti savo atstovą prie šio teismo.
Tyrimą dėl galimo slapto Jungtinių Amerikos Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo buvimo Lietuvoje atlikusiam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pašalintasis Prezidentas, europarlamentaras R Paksas patvirtino, kad buvo noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis ir kad dėl to į jį buvo kreiptasi.
"Man yra sunku pasakyti, ar kalėjimas egzistavo, bet iš darbo Prezidento pareigose tuo metu aš žinau, kad noras įvežti į Lietuvą terorizmu kaltinamus asmenis buvo", - po apklausos sakė R. Paksas.
Politiko teigimu, jo principinis atsakymas, kad to nebus, ir vėliau prasidėjęs antiprezidentinis perversmas yra susiję dalykai.
Seimo komitetui liudijęs R. Paksas sakė, kad dėl galimo kalėjimo įkūrimo į jį konfidencialiai kreipėsi tuometis Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus. Nušalintasis Prezidentas sakė, kad toks pokalbis galėjo būti 2003 metais pavasarį ar vasarą.
"Į mane buvo kreiptasi kaip į valstybės vadovą, kad aš duočiau sutikimą arba nesutikimą, kad į Lietuvą būtų įvežami asmenys, kurie į Lietuvą patektų ne taip, kaip paprasti mirtingieji. Detalių negaliu pasakyti", - į žurnalistų klausimus atsakė R. Paksas. Jo teigimu, M. Laurinkus prašymą argumentavo "parama mūsų partneriams".
Pasak R. Pakso, tuomet jis tarė principinį "ne". "Mano principinis atsakymas buvo "ne". Aš manau, kai Prezidentas pasako, kad ne, tai šitas veiksmas turi būti įgyvendintas. Jeigu nebūtų spaudoje pasirodę šitie paskutiniai įvykiai su galimais kalėjimais, su Antaviliais ar ne tik su Antaviliais, manau, kad tos istorijos net nebūčiau prisiminęs", - po apklausos sakė R. Paksas.
M. Laurinkus nuo sausio 29 dienos Prezidentės Dalios Grybauskaitės nurodymu atšauktas iš ambasadoriaus Gruzijoje pareigų.
Partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas R. Paksas prieš savaitę pasiūlė europarlamentarams atnaujinti prieš kelerius metus pradėtą tyrimą dėl CŽV kalėjimų Europoje.
Europarlamentaro teigimu, sąjungininkų ir partnerių bendradarbiavimas neturi pažeisti svarbiausių dalykų - žmogaus teisių ir laisvių bei Europos valstybių suverenumo.
"Manau, kad būtent dėl šių dalykų kuo greičiau Europos Parlamentui reikėtų platesne apimtimi atnaujinti tyrimą dėl neteisėto asmenų gabenimo ir laikymo Europos valstybėse. Šio tyrimo išvadas turėtų vainikuoti atitinkama direktyva, įpareigojanti valstybes nares daug griežčiau užtikrinti kiekvieno piliečio teises ir laisves bei valstybių narių suverenumą", - sakė "tvarkiečių" partijos lyderis.
