Prieš keletą savaičių, remdamasis žmogaus teisių gynimo organizacijos Human Rights Watch (HRW) metine atskaita, rašiau apie situaciją su žmogaus teisėmis Rusijoje. Tęsiant pradėtą temą vertėtų pažvelgti į šios srities situaciją kitose šalyse.
Ukraina ir Gruzija pastaraisiais metais užima ypatingą vietą politiniame posovietinės erdvės diskurse. Jos deklaruoja siekį žengti Baltijos šalių keliu ir įstoti į Europos sąjungą ir NATO. Tai erzina Rusiją, kuri norėtų išlaikyti įtaką buvusioje sovietinėje erdvėje. Baltijos šalių, tarp kitko – remiančių Ukrainos ir Gruzijos siekį, pavyzdys rodo, jog nieko neįmanomo nėra ir integracijos į Europą rezultatai nepriklauso nuo Maskvos nuomonės. Tačiau stojant į ES ir NATO yra svarbūs ne tik geopolitiniai, bet ir vidiniai politiniai bei visuomeniniai aspektai. Žmogaus teisės – jų gynimas ir paisymas – yra vienas svarbiausių rodiklių, vertinant šalies pasirengimą euroatlantinei integracijai. Deja, Ukrainos ir Gruzijos atveju, šis rodiklis nors ir yra geresnis negu daugumos posovietinių respublikų, bet tikrai dar nesiekia europinio lygio.
Gruzijai 2008 metai buvo ypatingai sudėtingi. Nenuslūgstanti įtampa separatistinėse teritorijose rugpjūčio mėnesį pavirto karinių konfliktu Pietų Osetijoje, kurį faktiškai galima apibūdinti kaip konfliktą tarp Rusijos ir Gruzijos. Užtikrinti civilių žmonių teises karo metu yra ypač sudėtinga. Kaip liudija HRW ataskaita, abi konflikto pusės – ir Rusija, ir Gruzija – nesusitvarkė su šia užduotimi. Abi šalys, pažeisdamos humanitarinės teisės normas, naudojo kasetines bombas civilių gyventojų buvimo vietose. Gruzija taip pat kaltinama naudojusi sunkiąją karinę techniką apšaudant pastatus, kur slėpėsi civiliai (kartu ataskaitoje pripažįstama, jog iš kai kurių šių pastatų Gruzijos karinės pajėgos buvo atakuotos Pietų Osetijos kovotojų).
Karinio konflikto padariniai prisidėjo ir prie kitų problemų, kamuojančių Gruziją. Nėra pamirštas 2007 metų pabaigoje išvaikytas opozicinių jėgų mitingas, nors ir pripažįstama, jog 2008 metais įvykę prezidento ir Parlamento rinkimai atitiko tarptautinius standartus. Sudėtinga išlieka situacija su žodžio laisve. Šį rodiklį ypač paveikė Rusijos televizijos kanalų ir rusiško interneto segmento blokavimas konflikto Pietų Osetijoje metu ir po jo. Visa tai pablogino Gruzijos pozicijas, siekiant, pirmiausia, įstojimo į NATO. HRW ataskaitoje pažymima, jog JAV Nacionalinės saugumo tarybos pareigūnas Danielis Friedas, svečiuodamasis Tbilisyje praeitų metų spalio mėnesį, pareiškė, kad šalies siekis įstoti į Šiaurės Atlanto aljansą vis dar yra realus, tačiau Gruzija turi labiau stiprinti savo demokratinius institutus, skirti ypatingą dėmesį žiniasklaidos ir teismų nepriklausomumui.
Ukraina žmogaus teisių srityje susiduria su kitokiomis problemomis, kurios taip pat yra nemažiau svarbios. Kaip pabrėžiama HRW ataskaitoje, 2008 metai buvo jau antraisiais politinės sumaišties metais šioje šalyje. Nuolatinis Prezidento ir Parlamento bei Vyriausybės konfliktas neleidžia vadžiai susikoncentruoti ties svarbių reikalų, taip pat susijusių ir su žmogaus teisėmis, sprendimu. Vienintelis didesnis pasiekimas šioje plotmėje – teisėsaugos srities reforma, kurią HRW vertina labai palankiai.
Didžiausia Ukrainos problema, susijusi su žmogaus teisėmis, yra nežabojama diskriminacija. Labiausiai ją jaučia moterys, pabėgėliai ir etninės mažumos. HRW konstatuoja egzistuojančių problemų požymius:
1. Šalyje nėra lyčių lygybės. Darbdaviai dažniausiai siūlo moterims prastesnes darbo sąlygas, menkesnį atlyginimą.
2. Ukrainai kenkia aiškios migracijos politikos nebuvimas. Tai neleidžia tinkamai užtikrinti žmonių, ieškančių šioje šalyje prieglobsčio, teisių.
3. Pabrėžiamas nacionalistinių grupučių, vykdančių išpuolius prieš kitataučius, aktyvumas. Pagal pateikiamus duomenis, jau per pirmus keturis 2008 metų mėnesius įvykdyta 160 nusikaltimų, kurių pagrindu buvo tautinė neapykanta, iš jų – 7 nužudymai.
HRW pažymi, jog nepakankamai užtikrintos Ukrainoje ir tautinių mažumų – tokių kaip totoriai (etniniai Krymo gyventojai) – teisės. Joms nesudarytos tinkamos sąlygos puoselėti savo kalbą, religiją, kultūrą.
Prieš darant apibendrinimus, vertėtų pateikti ir kitos įtakingos žmogaus teisių gynimo organizacijos – Freedom house – duomenis. Jos sudarytame šalių politinių teisių (political rights) ir žmonių laisvių (civil liberties) reitinge Gruzija, pagal praeitų metų duomenis, yra apibūdinta kaip „iš dalies laisva“, o Ukraina kaip „laisva“ šalis. Gruzijos politinių teisių ir žmonių laisvių indeksas nurodytas kaip 4 (skalėje nuo 1 iki 7, kur mažesnis skaičius reiškia daugiau teisių ir laisvių). Ukrainos politinių teisių indeksas buvo 3, žmonių laisvių – 2. Palyginimui, Rusiją Freedom house specialistai apibūdina kaip „nelaisvą šalį“, su atitinkamų indeksu 6 ir 5. Tačiau čia pat reikia pažymėti, jog nei vienos į Europos sąjungą įeinančios šalies politinių teisių ir žmonių laisvių indeksas nebuvo blogesnis nei 2 balai. Tai reiškia, jog jeigu Ukraina ir Gruzija rimtai galvoja apie euroatlantinę integraciją, jų laukia dar labai ilgas ir kruopštus darbas, gerinant situaciją šioje srityje. Vien noro ir deklaracijų čia neužteks, vertinami bus tik realūs veiksmai.
Viktor Denisenko
