Žmogaus teisių padėtis Šiaurės Kaukazo regione tebeprastėja, konstatavo rugsėjo 30 d. EP surengtose diskusijose dalyvavę Rusijos žmogaus teisių gynėjai Sergejus Kovaliovas, Karina Moskalenko ir Stanislavas Dmitrijevskis. Kankinimai, žurnalistų ir teisių gynėjų grobimai ir žudynės – šio regiono kasdienybė. Susitikime skambėjo siūlymai kreiptis į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą, kurti specialų tribunolą Čečėnijai ir nuolatinę tyrimų komisiją, kuri leistų išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta regione.
Smurto apimtas Šiaurės Kaukazas – tai Čečėnija, Ingušija, Dagestanas,Karačiai-Čerkesija, Kabardino-Balkarija ir Šiaurės Osetija. EP žmogaus teisių pakomitečio surengtuose klausymuose su Sergejumi Kovaliovu, Karina Moskalenko ir Stanislavu Dmitrijevskiu svarstyta apie tai, kaip sustabdyti nebaudžiamumą šiame Rusijos regione.
Užburtas smurto ir melo ratas
Daugiausiai aukų posovietinėje erdvėje pareikalavusiose Čečėnijos karuose 1994-1996 ir 1999-2008 m. žuvo tūkstančiai civilių, tačiau dauguma karo nusikaltėlių taip ir liko nenubausti. Gyvybės neteko daugelis tiesą bandžiusių išsiaiškinti Rusijos žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų.
„Rusijos valdžia meluoja..., ES atstovai tai žino..., Rusija tai supranta..., tačiau ir toliau niekas nesikeičia“, – apie užburtą ratą kalbėjo Rusijos ir Čečėnijos draugijos laikraščio „Pravozaščita“ vyriausiasis redaktorius Stanislavas Dmitrijevskis, šnekėjęs surengus vaizdo tiltą tarp Nižnyj Novgorodo ir Briuselio.
Susitikime kalbėję Europos Komisijos ir Tarybos atstovai patikino, kad kas pusmetį vykdomi ES ir Rusijos žmogaus teisių konsultacijų pokalbiai duoda rezultatų. „Šiame dialoge nebeliko tabu temų“, – sakė ES Tarybai pirmininkaujančios Švedijos ambasadorius žmogaus teisių klausimams Jan Nordlander. Antra vertus, daugelis skeptikų teigia, kad kad diskusijos neatneša realių pokyčių, o Rusijoje tebetvyro nebaudžiamumo atmosfera.
Valstybės vykdomas teroras
Žymus disidentas ir Rusijos režimo kritikas Sergejus Kovaliovas susidariusią padėtį vadina valstybės vykdomu teroru ir prašo ES valstybių dėl Rusijos veiksmų kreiptis į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą.
„Nafta nevalgoma ir negeriama – ją reikia parduoti“, – kalbėjo disidentas, priminęs, kad 8-ajame dešimtmetyje naftos krizės metu Vakarai sugebėjo išsivaduoti nuo Artimųjų Rytų naftos priklausomybės.
„Pravozaščita“ redaktorius S. Dmitrijevskis pabrėžė, jog atsakyti turi ne abstrakti valstybė, bet konkretūs asmenys. „Mes žinome jų pavardes. Vieni yra daugiau, kiti mažiau garsūs“, – kalbėjo jis. S. Dmitrijevskis paragino Europos Parlamentą paremti siūlymą įkurti nuolatinę komisiją Šiaurės Kaukaze įvykdytiems nusikaltimams tirti.
Ingušijos opozicijos atstovas Magomedas Khazbievas ragino tęsti paramą Ingušijoje kankinamiems ir be žinios dingstantiems tiesos gynėjams.
Ar dialogas su Rusija veiksmingas?
Kas padėtų ištrūkti iš užburto rato? Tarybos atstovai praktinę paramą žmogaus teisių gynėjams siūlo derinti su politiniu ir diplomatiniu spaudimu. Komisijos atstovų manymu, ES pagelbėtų žmogaus teisių gynėjams lengviau išduodama laikinas vizas, padėdama užtikrinti jų saugumą ir finansiškai remdama nevyriausybines organizacijas.
Komisija pabrėžė, kad žmogaus teisių aspektas vaidins lemiamą vaidmenį derantis dėl naujojo ES ir Rusijos bendradarbiavimo susitarimo.
EP Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkė Heidi Hautala pabrėžė būtinybę į jį įtraukti veiksmingas ir veikiančias žmogaus teisių gynimo nuostatas. Lietuvių europarlamentaras Vytautas Landsbergis įspėjo, kad tęsdami tuščias kalbas ir nesilaikydami principų leisime mutuoti savo tapatybės esmei.
Olandijos radijo korespondentu Maskvoje anksčiau dirbusio Thijso Bermano nuomone, suvokimą apie tikrąją demokratiją padėtų plėsti ES sienų atvėrimas Rusijos žurnalistams, mokslininkams ir studentams.
Artimiausias ES ir Rusijos vadovų susitikimas vyks Stokholme lapkričio 18-19 d.
