Didelė mokslininkų komanda, vadovaujama Vašingtono universiteto genetiko profesoriaus Johno Stamatoyannopouloso, atrado antrą kodą, besislepiantį žmogaus DNR.
Nuo 1960 metų, kuomet genetinis kodas buvo iššifruotas, mokslininkai manė, kad genetinis kodas buvo naudojamas tik informacijos apie baltymus įrašymui.
Genetinis kodas naudoja 64 raidžių abėcėlę, vadinamą kodonais.
Profesorius J. Stamatoyannopoulosas su bendraautoriais buvo priblokštas, kuomet atrado, jog kai kurie kodonai, kurie vadinami duonais, gali turėti dvi reikšmes. Viena koduoja, kaip gaminami baltymai, kita nurodo, kaip ląstelėje tie genai kontroliuojami.
Šios dvi reikšmės, atrodo, vystėsi lygiagrečiai viena su kita. Genų kontrolės „instrukcijos“, manoma, padės stabilizuoti tam tikrus naudingų funkcijų baltymus, bei leis suprasti, kaip jie yra pagaminti.
„Jau daugiau nei 40 metų mes turėjome prielaidą, kad DNR pokyčiai, darantys įtaką genetiniam kodui, yra įtakojami baltymų gamybos būdo. Dabar mes sužinojome, jog tai buvo pagrindinė detalė žmogaus genomo skaitymo mozaikoje“, – sakė prof. J. Stamatoyannopoulosas, pagrindinis paskelbto straipsnio autorius.
Tyrėjai pabrėžia, jog DNR yra neįtikėtinai galingas informacijos saugojimo prietaisas, kuriuo gamta pilnai naudojasi netikėčiausiais būdais.
Duonų atradimas turi didelę reikšmę mokslininkams bei gydytojams interpretuojant paciento genomą, bei atveria naujas galimybes diagnozuojant bei gydant ligas.
„Faktas, kad genetinis kodas gali tuo pačiu metu įrašyti dviejų rūšių informaciją, reiškia, jog daugelis DNR pokyčių, kurie atsiranda dėl pasikeitusios baltymų sekos, gali sukelti žalą ir genų kontrolei ar net abiem mechanizmams iš karto“, – reziumavo prof. Stamatoyannopoulosas.
